2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Apie svarą sterlingų

Neįprastas Didžiosios Britanijos valiutos pavadinimas „svaras sterlingų“ turi kelias kilmės versijas.
Kai kas teigia, kad šis pavadinimas gimė XII a. ir faktiškai reiškė svarą gryno sidabro, o sterlingu vadinta senovinė angliška sidabro moneta. Kadangi 240 monetų sudarė vadinamąjį Tauerio svarą (apie 350 gramų), tai brangių pirkinių kaina buvo nurodoma ne sterlingų skaičiumi, o svarais sterlingų. Juk lengviau pasakyti - „šis daiktas kainuoja 2 svarus“, nei - „šis daiktas kainuoja 480 sterlingų“. Be to, sveriant sterlingus galima buvo nustatyti ir jų tikrumą. Jeigu 240 sterlingų monetos kartu nesverdavo 350 gramų, vadinasi jos yra padirbtos arba labai susidėvėjusios. 

 
Pagal kitą versiją, žodis „sterlingas“ atsirado maždaug 1300 metais ir juo liaudyje buvo vadinamas normaniškasis pensas ant kurio puikavosi mažytės žvaigždutės. Senovės anglų kalba jos buvo vadinamos stoerling.

Labiausiai paplitusi trečioji versija, pagal kurią žodis „sterlingas“ kilo nuo easterling silver (angl. rytinių žemių sidabras), kuriuo buvo apibrėžiama 925 sidabro lydinio praba. Iš šio lydinio buvo kaldinamos monetos Šiaurės Vokietijoje, o patį regioną anglai vadino Ysterlingu. Kadangi su Anglija prekiaujančių Šiaurės Vokietijos miestų monetos pasižymėjo puikia kokybe ir lydinio tvirtumu, 1158 metais Anglijos karalius Henris II vokiškus monetų kaldinimo standartus pritaikė ir savo šalyje, o žodis easterling palaipsniui virto trumpiniu sterling.

Svaro sterlingu valiutos simbolis yra lotyniška L raidė su horizontaliu ar dviem horizontaliais ja kertančiais brūkšniais per vidurį. Čia L reiškia romėnišką svorio matą librą (327 gramai) tam tikrą svaro analogą.