2013 m. lapkričio 9 d., šeštadienis

Apie šunų antkaklius

Šuns antkaklio istorija – be galo sena, o jų vaizdavimus galima išvysti dar Senojo Egipto bareljefuose. Visų pirma – kam šuniui antkaklis? Keistas klausimas, kuris atrodo savaime suprantamas. Antkaklis skirtas vestis šunį už pavadžio ar jį pririšti, įrodyti nuosavybės teisę į šunį, „apginkluoti“ jį medžioklėje, ar pagaliau – papuošti (jeigu antkaklis grynai dekoratyvinis). Nuo senų laikų antkakliuose buvo užrašomi šunų ar jų šeimininkų vardai, antkakliai buvo gaminami iš įvairiausių medžiagų bei turėjo tam tikrą paskirtį. Senovės Graikijoje ir Romoje metaliniai medžioklinių šunų bei aviganių antkakliai buvo su aštriais spygliais, kurie turėjo saugoti šuns gerklę nuo jį galinčių užpulti miško žvėrių. 

Tokie pat antkakliai naudoti ir Viduramžių Europoje. Į tokį antkaklį nasrais įsikabinęs vilkas ar šernas susižalodavo pats, todėl geležiniai spygliai gali būti visai teisėtai vadinami tam tikru šuns ginklu. Iš brangių medžiagų pagaminti bei brangakmeniais papuošti antkakliai liudijo kilmingo šuns šeimininko statusą, o ant paties antkaklio dažnai graviruoti kokie nors įrašai. Vėliau atsiranda rakinami antkakliai su spynelėmis, o atitinkamo rakto turėjimas galėjo įrodyti teises į pasimetusį šunį. Prie antkaklių taipogi kartais buvo tvirtinami dėklai pranešimams (korespondencijos pernešimui), varpeliai (piemenų šunims), krepšeliai su išgyvenimo reikmenims (jeigu šuo ieško pasiklydusių kalnuose, ar pan).
Nuotraukose senoviniai metaliniai šunų atkakliai.