2013 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

1361 m. Vysbio mūšio kapavietės ir radiniai (+ video)

Jau rašiau apie sužeidimus 1361 m. Vysbio mūšyje, o dabar galima pakalbėti apie kitą įdomų įvykį iškart po šių kautynių. Reikalas tas, kad danų nukauti gotlandiečiai buvo suversti į bendras kapavietes kartu su visais šarvais. Toks nugalėjusiųjų elgesys yra gana keistas, turint omenyje tuometinį šarvuotės brangumą. Tad kaipgi danai galėjo sau leisti tokią prabangą ir nepasiimti tų didelę vertę turinčių daiktų kurie gulėjo tiesiai po jų kojomis? 

Egzistuoja dvi pagrindinės versijos. Žinoma, danai paliko nukautiesiems šarvus ne dėl kažkokios pagarbos priešui, o dėl tam tikrų objektyvių priežasčių.

Vysbio kautynės vyko liepos pabaigoje. Lavonų buvo keli tūkstančiai ir jie galėjo pradėti greit irti. Aplink siautė epidemijos, karius slėgė liepos karštis. Galbūt būtent todėl danai buvo tiesiog suinteresuoti kuo greičiau užkasti priešo kūnus? Šios versijos laikosi britų istorikas Džonas Kiganas.
Pagal antrąją versiją, labai gerai ginkluoti, turtingi ir daug gero prisigrobę danai tiesiog tingėjo ar nenorėjo terliotis, gaišti laiką valant kraują ir vidurius, taisyti bei lopyti gotlandiečių šarvus. Gali būti ir taip, kad dvi minėtos priežastys suveikė vienu metu. 

Užtat mūsų laikų archeologams Vysbio kapavietės pasirodė tikru lobiu. Buvo atkasti įvairių tipų šarvai, žiediniai „kapišonai“, geležinės pirštinės ir tt. O štai šalmų, skydų, kalavijų bei kitokių ginklų prie Vysbio rasti nepavyko, kas liudija, kad danai susirinko tai ką buvo galima lengviausiai ir greičiausiai susirinkti. Tiesa, teigti, kad masinėse kapavietėse palaidoti tik Gotlando kariai galima labai sąlyginai, kadangi visiškai tikėtina, jog ten kartu su gotlandiečiais buvo palaidoti ir kritę danai.

Nuotrauka viršuje - Kritusio Vysbyje kario kaukolė su žiediniu gobtuvu.
Nuotrauka apačioje - Vysbio karių šarvai (archeologų foto).


Šiuolaikinė Vysbio mūšio rekonstrukcija.




Taip pat apie Vysbio mūšį skaitykite "XIV a. kautynės. Sužeidimai"