2013 m. spalio 1 d., antradienis

Straipsnis apie klajojančio riterio simboliką.

Šiandien "Šiaurės Atėnų" puslapyje pasirodė mano straipsnis, skirtas klajojančio riterio simbolikai. Tad pristatau trumpą jo anonsą:
Feodalinėje viduramžių Europos atmosferoje užgimė ir plėtojosi gana panaši siužetinė linija, siejama su romantišku ir paslaptingu klajojančio riterio (angl. knight-errant) vaizdiniu (...) Viduramžių pasakojimuose klajojantis riteris dažniausiai būna aukštos kilmės, nors kartais iš pradžių pats to nežino. Jis atsiranda tarytum iš niekur ir joja kažkur. Jis – geras karys ir pamaldus krikščionis, kovotojas už tiesą ir šlovingų nuotykių ieškotojas, paprastai turintis atlikti kokią nors likimo nubrėžtą misiją, kurios tikroji prasmė jam atsiveria tik po ilgų išbandymų. (...)"

"Daugybę simbolinių klajojančio riterio motyvų galime aptikti legendų cikle apie karalių Artūrą ir jo Apskritojo stalo riterius, nors ir priklauso skirtingų viduramžių autorių plunksnai – Chrétienui de Troyes (XII a.), Wolframui von Eschenbachui (XII–XIII a.), Thomui Malory (XV a.). Tai ką gi simbolizavo klajojantis riteris romantinio feodalizmo pasaulėžiūroje? Žymus italų tradicionalistas ir rašytojas Julius Evola (1898–1974) rašo: „Iš tiesų šiuos pasakojimus visiškai pagrįstai galima vertinti kaip literatūrą, kurioje vaizdingai bylojama apie tam tikrą žmogaus pašaukimą, viduramžių Vakarų kultūros žmogaus „misteriją“. Klajojantis riteris nėra išgalvotas personažas. Tai vaizdinys, simbolizuojantis viduramžių dvasią ir jos pastangas pažinti save.“

Visą straipsnį apie klajojantį riterį skaitykite „Šiaurės Atėnų“puslapyje arba autoriaus bloge
Paveiksliukas - Albrechto Diurerio graviūra "Riteris, mirtis ir velnias" (1513 m.).