2013 m. spalis 3 d., ketvirtadienis

Populiarūs mitai apie "Trečiąjį Reichą"

Mūsų dienų spaudoje neretai sutinkami įsišakniję mitai, netikslumai bei atviros pasakos apie nacistinę Vokietiją. Tad atvirai, be jokio emocionalumo ir tolimų išvadų panagrinėkime populiariausius iš jų.
1. "Trečiasis Reichas"
Mūsų laikais įprasta nacistinę Vokietiją vadinti Trečiuoju Reichu, tačiau iš tiesų tai niekuomet nebuvo oficialus šalies pavadinimas ir netgi aukštų partinių lyderių kalbose sąvoka "Trečiasis Reichas" sutinkama itin retai. 


 
Oficialus valstybės pavadinimas nuo 1933 iki 1945 m. buvo Vokiečių Reichas (vok. Deutsches Reich). Politiniame kontekste mistinė ir religinė sąvoka „Trečiasis Reichas“ pirmą karta panaudota vieno konservatyvaus vokiečių rašytojo knygoje 1923 m. (kaip kažkada ateisianti „trečioji vokiečių imperija“ po Šventosios Romos imperijos ir kaizerinės Vokietijos).
2. Naciai pasiskolino svastiką iš Indijos. 
Netiesa. Svastikos vaizdavimas turi gilias tradicijas tiek pagoniškame senovės germanų mene, tiek viduramžių ikonografijoje. Radikaliu politinių jėgų simboliu svastika tapo dar prieš susikuriant nacionalsocialistų partijai. „Soliariniu ir amžinuoju germaniškojo atsinaujinimo ženklu“ svastika pradėta vadinti dar XIX a. pabaigoje, kuomet Hitleris buvo vaikas. Tam tikras politinis kontekstas svastikai buvo suteiktas dar prieš Hitleriui užsiimant bet kokia politine veikla. 
3. Naciai išrado "biologinį rasizmą". 
Pirmieji „kraujo grynumo“ įstatymai Europoje pasirodė dar viduramžių Ispanijoje, tiesa, jie buvo stipriai įtakoti radikalių religinių to meto įsivaizdavimų. Modernaus „teorinio rasizmo“ kūrėjai veikiau yra anglų ir prancūzų autoriai, bet ne vokiečių. Pastarieji tik kiek „modifikavo“ tas teorijas bei įtvirtino jas valstybiniu lygmeniu. 
4. Arijais buvo laikomi tik šviesiaplaukiai ir mėlynakiai. 
Griežtos sąvokos „arijas“ apibrėžimo nacistinėje Vokietijoje niekuomet nebuvo, todėl faktiškai kiekvienas vokietis „be netinkamo kraujo priemaišų“ buvo pripažįstamas ariju. Viename iš to metų populiarių vokiečių rasotyros vadovėlių išvardinti šeši Europoje labiausiai paplitę antropologiniai fenotipai su prierašu: „visų šių šešių rasių atstovai, arba žmonės, kuriuose dera kelioms europietiškoms rasėms būdingi bruožai, mūsų įstatymais pripažįstami arijais“. Tiesa, egzistavo tam tikra atskirtis tarp „etaloninių arijų“ (šiaurietiško tipo atstovų) ir „visų kitų arijų“, tačiau faktiškai (išskyrus palengvintą stojimą į tam tikras elitines nacių organizacijas) realiame gyvenime ši grynai teorinė atskirtis jokios reikšmės neturėjo. Per visą hitlerinės valstybės egzistavimo istoriją galima surasti daugybę pavyzdžių (ir jų jokiais būdais negalima laikyti išimtimis) kuomet į vidinius „rasės kanonus“ buvo nekreipiama dėmesio pragmatizmo, politinės bei kitokios naudos vardan. 
5. Mažaūgis Šiklgruberis ir žydiška kilmė. 
Pasakojimai apie mažaūgį Hitlerį, kurio tikroji pavardė – Šiklgruberis, tapo populiariais propagandinėje užsienio spaudoje Hitleriui dar gyvam esant. Tuo tarpu, pasak istorikų, Hitlerio ūgis buvo apie 175-177 cm – visiškai normalus vidutinis ūgis netgi mūsų dienų vyrui. Adolfas Hitleris niekuomet nenešiojo Šiklgruberio pavardės ir gimimo metrikose įrašytas būtent kaip Adolfas Hitleris. Šiklgruberio, t.y., mergautinę savo motinos pavardę turėjo Hitlerio tėvas, tačiau vėliau jis ją pakeitė į savo patėvio Hidlerio pavardę. Tikėtina, kad šis patėvis ir buvo tikrasis biologinis Adolfo Hitlerio senelis. Tai, kad būsimas fiureris galėjo turėti žydiško kraujo, kaip visiškai niekuo nepagrįstas prielaidas atmeta visi autoritetingi Hitlerio biografai, tame tarpe ir žymusis istorikas Joachimas Festas. Iš tos pačios operos ir visi pasakojimai apie tariamus seksualinius Hitlerio nukrypimus. Objektyvi istorija remiasi įrodymais, o ne bulvarinių leidinių paskalomis. 
6. Bailusis Pirmojo pasaulinio kareivis. 
Viename iš „biografinių“ filmų Hitleris vaizduojamas neryžtingu ir bailiu kareiviu Pirmojo pasaulinio karo metais. Tuo tarpu tikrovėje Hitleris buvo dukart buvo apdovanotas Geležiniu kryžiumi, pulko pagyros lapu už narsą ir keliomis sužeidimų juostelėmis. Ar ne per daug visiškai nežinomam apkasų kariui? 
7. Rudi marškiniai - nacizmo simbolis. 
 Tai ne visai mitas, bet tiek to...
„Nacizmo simboliu“ rudi marškiniai tapo visiškai atsitiktinai. Tik ką sukurtiems smogikų daliniams reikėjo savo uniformos, todėl tam tikslui buvo nusipirktas didžiulis kiekis rudų kariško tipo uniformų, kurios iš pradžių buvo skirtos vokiečių kolonijų daliniams Afrikoje. Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija prarado savo kolonijas, todėl didžiulė rudų uniformų partija liko gulėti sandėliuose. Jei toji uniforma būtų buvusi žalia, tai tikriausiai šiandien nacizmas buvo vadinamas „žaliuoju judėjimu“. 
8. Naciai užsiiminėjo okultizmu ir magija. 
Populiarus pokaryje paplitęs teiginys. Nei kažkokia magija, nei okultizmas nevaidino jokios reikšmės nei valstybės politikoje, nei kasdieniame gyvenime. Hitlerio biografai ir jo aplinkos žmonės nekart tvirtino, kad fiureriui buvo svetima bet kokia mistika ir kontaktai su „anapusinėmis jėgomis“. Aukštesniuose tuometinės Vokietijos valdžios ešelonuose buvo asmenybių, kuriems rūpėjo „pagonybės renesansas“, senųjų kultų atgaivinimas, pranašavimai bei kitokie stebuklai, tačiau šie žmonės niekuomet neužėmė svarbiausių postų nacių vadovybėje. Kai kada didelis domėjimasis magija ir mistika priskiriamas Himleriui, tačiau šis, taip sakant, hobis, niekuomet neįtakojo nei jo vykdomos politikos, nei priimamų sprendimų. Be to, Himleris dažnai laikomas vienu racionaliausių, šaltakraujiškiausių, pragmatiškiausių ir nuosekliausių nacių veikėjų. Mitais apipinta organizacija „Ahnenerbe“ iš tiesų buvo didžiulis institutas, kuriame tyrinėta viskas: nuo archeologijos iki lingvistikos ir nuo biologijos iki germanų kultūros. Vadinamajam okultizmui ir magijai tirti buvo sukurtas tik vienas mažas „Ahnenerbe“ skyrius apie kurio veiklą konkretesnių žinių nėra. Visa kita – runos, senieji germanų ritualai ir simbolika buvo tam tikra duoklė istorinėms tradicijoms, bet ne magijai ir okultizmui. Jeigu tai yra magija ir okultizmas, tai okultine organizacija galima pavadinti bet kurią liaudies kultūros draugiją. Žodžiu, visus teiginius apie nacių skraidančias lėkštes, Šambalos ieškojimus ir kontaktus su dvasiomis galima pavadinti niekuo neparemtais pokario autorių pramanais. Šiuo klausimu yra rimtų mokslininkų darbai, o ne sensacijų ieškotojų rašliavos. Ką rinktis? Tegul kiekvienas sprendžia pats. 
9.  Hitleris ir Musolinis - draugai nuo amžių. 
Netiesa. Ilgus metus Musolinis kritiškai, netgi pajuokiamai atsiliepė apie Hitlerį šaipydamasis iš „grynos rasės“ koncepcijų bei smerkdamas antisemitizmą. Vidinė Italijos politika „tautinių mažumų“ atžvilgiu ėmė keistis įtakota suartėjimo su Hitleriu. Tačiau, pasak liudininkų, siaurame rate jie kritiškai atsiliepdavo vienas apie kitą iki pat abiejų mirties. Taigi sąvoka „draugai“ nelygu sąvokai „strateginiai partneriai“. 
10. "Fašistinė Vokietija". 
Tikriausiai sovietai suformavo ir išpopuliarino sąvoką „fašistinė Vokietija“, tuo tarpu hitlerinė valstybė negali būti vadinama fašistine, kadangi tarp jos ir Musolinio valdomos Italijos buvo daug ideologinių ir valstybinės santvarkos skirtumų. Savos valstybės nacių lyderiai niekuomet nevadino fašistine. 
11. Hitlerinė kariuomenė lenkė kaimyninių šalių kariuomenes techniniu pranašumu ir kariniu potencialu.
Tikriausiai šis mitas gali būti pavadintas teisingu tik dalinai. Priešingai įsišaknijusiai nuomonei, 1939 m. Vokietijos kariuomenei dar buvo toli iki visiškos modernizacijos bei reikšmingo techninio pranašumo. Be to, karo metu Vokietija neretai naudojosi okupuotų šalių ginklais bei technika, dažnai pasenusia ir neatitinkančia „šiuolaikiško karo standartų“. Didžiąja dalimi Vokietijos pergales lėmė moderni karo strategija ir novatoriški sprendimai, o ne kažkoks absoliutus techninis pranašumas. Karui įpusėjus, ekonominis, taigi, ir karinis, sąjungininkų potencialas buvo nepalyginamai galingesnis nei vokiečių.

9 komentarai:

  1. Dėl 6 punkto. Hitleris, deja, buvo Vakarų fronto vėpla. Buvo apie tai straipsnis Iliustruotoje Istorijoje. Jo tekstas yra čia, gale yra nuoroda į anglišką šaltinį:
    http://archyvas.vz.lt/news.php?id=42894219

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtų geriau, kad komentaro autorius kaip nors pasirašytų - nebūtinai tikruoju vardu, bet kai yra daugiau komentarų ir visi anonimiški ne visada lengva susiorientuoti. Už nuorodą - ačiū. Galbūt kada nors narsus Hitlerio elgesys Pirmojo pasaulinio karo metais bus peržiūrėtas, o kol kas, bent jau remiantis pagrindiniais biografais, jo elgesys į "vėplišką" buvo ne visai panašus. Be to, mano galva, gauti apdovanojimai yra kur kas svaresnis liudijimas už visus "rastus dokumentus".

      Panaikinti
    2. Visiškas "pravalas": Iliustruotoji enciklopedija yra banalybių viršūnė, o angliški šaltiniai vokiečių atžvilgiu nepasižymi objektyvumu. Net vokiečių aviganį nevadina "vokiečių", o alzacer.

      Panaikinti
  2. ...nesąmonės...ir net labai daug jų - kaip pavyzdžiui: Hitlerio ūgis buvo 173, o Joachimas Festas ne joks ten ne žymus istorikas, nors šiek tiek ir studijavęs istoriją, bet visų pirma daugiasia dirbęs žiniasklaidoje (buvęs vienas iš Frankfurter Allgemeine Zeitung (FAZ) leidėjų ir kt.) bei parašęs kelias biografijas. Viena iš jų - 1973 m. išleista Hitlerio biografija tapo dideliu bestseleriu. Ši kyga susilaukia ir kritikos, nes dauguma sunkių ir sudėtingų temų beveik 1300 pusplapių knygoje liko net nepaminėtos arba tik minimaliai, pvz., Holokaustui skirti 3 psl... Aš pati esu ją prieš madžaug 10 metų originalo kalba perskaičiuosi studijuodama istoriją VU. Parašyta gana įdomiai, lengvai skaitoma, bet daugiausia užsiimama visokiomis psichologinėmis Hitlerio elgesio ir sprendimų analizėmis, kas žinant, jog autorius A.H. niekada nebuvo gyvo matęs yra šiek tiek nerimta, bent jau žiūrint profesiniu istoriko žvilgsniu. Bet tiek to.

    P.S. o su tais Reichas tai išvis idiotizmas - straipsnį, matyt, rašė žmogus neturintis net vokiečių kalbos pagrindų. Lietuviškai kažkodėl įsitivirtino žodis Reichas, bet vokiškai Reich tiesiog reiškia imperiją, nes terminas "Imperium" nors žodyne ir randamas, bet iš esmės nevartojamas, o sinonimiškai vartojami terminai "Reich", "Weltreich" ar "Kaiserreich". Lietuviškai - Romos Imperija, vokiškai - Römisches Reich. Jie net žodžio "Imperator" beveik nevartoja, nes imperatorius vokiškai vadinamas "Kaiser".

    Apskritai, su tuo Trečiuoju Reichu totalių nesąmonių prirašyta. Šis terminas nacių propagandoje naudotas aktyviai, bet ne kaip koks nors jų išradimas, o kaip ilgo istorinio filosofinio disputo tąsa - po Romos Imperijos ir po Bizantijos žlugimo daug įvairiausių valstybių bei santvarkų nuolatos veržėsi būti jų pasekėjom ir skelbėsi beesančios "Trečiosiomis imperijomis" - viena iš tokių buvusių didžiųjų imperijų įpėdine save laikiusi ir iš dalies vis dar laikanti yra Maskva ar Rusija su savo ypatingu ortodoksų bažnyčios statusu valstybėje. Netgi Lenkija ir ta tam tikrais istorijos periodas įsivaizdavo esanti trečiąja imperija.
    Profesionalūs išsilavinę istorikai tokius dalykus sužino, ištyrinėja ir išdiskutuoja dar bakalauro studijų pakopoje, žinau iš asmeninės patirties.

    P.P.S. Nežinau, kas ir kur Hitlerį bailiu kareiviu pavaizdavę yra (gal kokia sovietinių laikų propaganda, bet ji tikrai neturėtų būti laikoma įtikinančiu argumentu)...atvirkščiai istorijoje yra įprasta aiškinti, kad Pirmasis Pasaulinis karas buvo Hitlerio gyvenimo žvaigždžių valanda, nes, visa kita, ko jis po to karo ėmėsi buvo totalus fiasko, bent jau kol nepradėjo politikuoti Miuncheno knaipėse...ir, kad būtent dėl tos priežasties jis idealizavo karą, kariuomenę ir karinę tvarką bei labai mielai nešiojo karinę aprangą. Taigi genialusis autorius Vitalijus M. paneigė mitą, kurio nėra. Valio jam!

    Viso gero
    Monika K.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Monika, kiek nesupratau tos, tiesą sakant.... kritikos? :)
      Ir kodėl nusprendėt, kad dėl ūgio rėmiausi Festu? Ne, gerbiamoji, ūgį aš paėmiau iš biografinės lenkų istoriko Karolio Griunbergo knygos (istorijos profesorius, beje). Šaltinis: "Adolg Hitler, Biografia Fuhrera", Warszawa, 1988.

      Kad ir kas būtų Jūsų kritikuojamas festas, iki šiol jo tritomis laikomas biografine klasika apie Hitleri. Dar žymus dok. filmas yra "Hitler: eine kariere" pagal Festą sukurtas. Festas nematęs Hitlerio gyvo, tačiau ar matę jį gyvą kiti jo biografai, o ypač sensacijų autoriai? Napoleono irgi niekas gyvo nematęs, tačiau juk rašomi istoriniai vertinimai, ar ne?

      Replikos dėl Reicho išvis nesupratau... Kas blogai parašyta? Kad sąvoka Trečias Reichas nebuvo naudojama? O tai, kad lietuvių kalboje, rusų ir kitose, sąvoka Reichas įsitvirtino vietoj sąvokos Imperija, atleiskite, čia jau ne mano problemos. Taipogi aš nekaltas pas mus rašoma Sovietų Sąjunga, o ne Tarybų sąjunga, tiksliai verčiant.

      Trečioji imperija... jūs matyt netiksliai skaitot. Trečioji imperija atsirado kaip religinis terminas su mistinėmis konotacijomis, kaip tam tikra pažadėtoji Dievo karalystė, grubiai kalbant. Plg. rusų "Tretij Rim". Bet politiniame Vokietijos kontekste ji pirmą kartą panaudota Arturo Miolerio van der Bruko knygoje. Tas ir paminėta.

      Hitlerio, kaip bailaus kareivėlio mitas, vaizdžiai įkūnytas žymiajame filme "Hitler: the rise of evil". Žinoma, scenarijus yra ne mano problemos, bet filmas ganėtinai populiarus, todėl visuomenė tiki šiom pasakom.

      Taigi, jūsų kritikos net nepagavau. Kritikuokite iš konkrečius faktus. Beje, istoriko diplomo turėjimas dar nereiškia išmanymo viskame. Pats žinau konkrečių pavyzdžių.

      Panaikinti
  3. P.P.P.S. Kas dėl pirmo komentaro, kad Hitleris nebuvo narsiuoju kareiviu, tai nekeičia reikalo esmės - faktu lieka, kad jis buvo apdovanotas dviem Geležiniais Kryžiais ir todėl (laisvai pagal Joachimą Festą) kariuomenėje jautėsi esąs pripažintas ir gerbiamas. Taigi pačiam Hitleriui tai buvo gera gyvenimo atkarpa, kurią jis vėliau galėjo idealizuoti ir toliau siekti panašių emocinių išgyvenimų.
    Man asmeniškai į Hitlerio (lygiai kaip ir į Stalino, Breiviko, Musolinio ar Che Guevaros bei kitų didžiųjų nusikaltėlų) psichologiją yra absoliučiai nusispjaut, nes tie, kas turi psichologinių problemų, privalo kreiptis į gydytojus ar kitaip gelbėtis, o ne visais įmanomais būdais stengtis priversti kentėti kitus žmones...
    Viena, kas yra svarbu, tai - būti labai akyliems bei saugoti, ginti, puoselėti ir gilinti demokratinę santvarką kad tokie žmonės niekada daugiau nebūtų prileisti prie valdžios.

    Tschüss und gute Nacht
    Monika K.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Monika, jus supratau, bet šis puslapis neskirtas istorijos vertinimams. Savų gyvenimiškų filosofijų ar politinių nuostatų stengiuosi nerašinėti. Tad gal nepradėsim, kas geriau - demokratija ar diktatūra, liberalizmas ar komunizmas, fašizmas ar kokia inkvizicija.
      Apie kiekvieną istorinę epocha sklando daug mitų, dar norėta panagrinėti tik tai. Tikslas - užvesti, o kas norės - pasidomės daugiau.

      Panaikinti
  4. SAULĖS ŽENKLAS VAIZDUOJAMAS VISUOSE KULTŪROSE IR NEPRISKIRIAMAS KOKIAI TAUTAI.SAULĖ - TAI ŽVAIGŽDĖ, TAI ENERGIJA,KURIOS DĖKA MŪSŲ PLANETOJE - ŽEMĖJE GALIMA GYVYBĖ.MŪSŲ PROTĖVIAI GYVENO STEBĖDAMI ŽVAIGŽDES (ZODIAKO KULTŪRINĖ, MENINĖ IŠRAIŠKA DABAR) .SAULĖS ŽENKLĄ GERMANAI PRITAIKĖ SAVO IDEOLOGIJAI, NES SIEKĖ GRĮŽTI PRIE BENDRUOMENINIO GYVENIMO :SAULĖS ritmo ŽEMĖJE ,pagoniškų ritualų ( ugnies nešimas)...tai plati tema, sėkmės,su pagarba

    AtsakytiPanaikinti
  5. Deja,šitas pasakų,dezinformacijos ir šmeižto srautas yra kur kas didesnio masto,nei galima įsivaizduoti.

    Dėl visa ko patarčiau žvilgtelėti į du ALTERNATYVIOS informacijos šaltinius šia tema :

    http://hedrook.vho.org/rus/library.htm
    http://www.ihr.org

    Savo nuomonės niekam primygtinai neperšu-išvadas tegul kiekvienas pasidaro pats.
    Man asmeniškai tai neatrodo panašu į pasakas ar mulkinimą-čia turi būti bent dalis tiesos.

    AtsakytiPanaikinti