2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Pagonybės liekanos senosiose rusų laidojimo tradicijose

„Juchnovo valsčiuje iš velionio tarytum iškrato sielą: numirėli krato virš slenksčio, išnešant iš trobos, vartuose, laukuose, įnešdami į cerkvę ir išnešdami iš jos“.
„Kasdami kapą įmeta į duobę 3 – 4 kapeikas - išperka vietą“.

„Į kapą prie velionio deda daiktus, kuriuos jis kadaise mėgo: degtinę, tabaką, kortas“ (Inkovo kaimas, Porečės valsčius).

„Toje patalpoje kur gulėjo pašarvotas velionis uždengia suolus, ant balta staltiese uždengto stalo deda duonos kepalą ir gėrimus“

„Iš lauko pusės ant trobos lango kabina rankšluostį. Tai tęsiasi šešias savaites“ (Smolensko, Raslaulio ir kt. valsčiuose).


Senosios Rusijos kapinės (1921 m., etnografinė nuotrauka)

„Kai tik prašvinta, giminaičiai vaikšto tomis vietomis kuriomis kadaise vaikščiojo velionis: užsuka į klėtį, daržą, tvartą, vaikšto palei vartus ir gatvėje“ (Inkovo kaimas Porečės valsčiuje).

„Smolensko ir Raslaulio valsčiuose po laidotuvių kryžkelėse degina šiaudus, o Juchnovo valsčiuje, nešdami velionį į kapines, kryžkelėse stato kryžius“ (V. Dobrovolskis, Etnografinis Smolensko rinkinys, II dalis, 1893 m.).