2013 m. spalio 25 d., penktadienis

Nelabasis, vardu Boruta.

Mūsų krašte sutinkama pavardė Boruta dažniausiai siejama su lietuvių rašytoju Kaziu Boruta, tačiau lenkiškoje tautosakoje tai buvo piktos miškų dvasios vardas. Tiesa, piktąja dvasia ar velniu Boruta tapo krikščionybės įsigalėjimo laikais, o iki tol tai buvo paslaptinga pagoniška miškų būtybė, kurios vardas siejasi su senoviniu slavišku pušį reiškiančiu žodžiu (boruta – sen. lenk. „pušis“) ar su šaknimi, reiškiančiu šilą (pvz., rus. бор – šilas).
Folklorinėje lenkų tradicijoje Boruta (arba daugybė borutų) įsivaizduoti įvairiai. Dažniausiai legendinis Boruta pasirodo žmogaus pavidalu ir atrodo kaip kilmingas, juodai apsirengęs vyras riestais ūsais. 


Kitur pasakojama, kad Boruta – tai didelis paukštis (dažniausiai pelėda ar apuokas), keista raguota žuvis, juodas žirgas ar velnias. Boruta gyvena gūdžiose giriose, pelkėse ar senose apleistose pilyse. Jį galima sutikti besibastantį miško ir laukų takais, matyti plaukiantį vandenimis ar skrajojantį padebesiais. Kai miške kilusi audra laužo šakas, žmonės pasakoja, esą tai pats Boruta siautėja. Norint saugiai kirsti girią būtina jos šeimininkui Borutai palikti midaus pūslę ar alaus, kitaip jo pykčio neišvengsi. Savo aukas Borutai ant pušų šakų kadaise kabindavo ir medžiotojai, kadangi tikėjo, kad taip pamalonintas Boruta siųs gerą laimikį. Visos šios senos aukojimo tradicijos liudija, kad Borutos vaizdinys yra be galo archajiškas, o pati pelkių ir miškų dvasia kadaise nebuvo laikoma tik blogą darantį. Tikėta, kad kelyje sutiktas ir nepažintas Boruta kartais išklauso paprastus žmones (ypač vargšus) ir jiems visokeriopai padeda, tačiau jei Borutą supykdysi – malonės nelauk. Jis gali sugriauti bei padegti namus, numarinti gyvulius, apgauti ar net nužudyti pačius žmones. Labiausiai Borutos vardas žinomas Vidurio Lenkijos miestelio Lenčicos apylinkėse, o netoliese esančio Tumo kaimo bažnyčios siena paženklinta paties Borutos nagais. Legenda pasakoja, kad Boruta nebuvo patenkintas jo valdose statoma krikščionių bažnyčia, todėl įsikabinęs į sieną bandė ją nugriauti. To padaryti net itin stipriam Borutai nepavyko, tačiau iki šiol sienoje matomos nelabojo nagų paliktos žymės.
Nuotrauka viršuje: vienas iš Borutos įsivaizdavimų.
Nuotrauka apačioje: „Borutos nagų“ žymės Tumo bažnyčios sienoje.