2013 m. spalio 19 d., šeštadienis

Laiškai su kartuvėmis.

Manoma, kad pirmieji laiškai su ant jų nupieštomis kartuvėmis galėjo atsirasti apie XIV a. Kartuvės reiškė, kad laiškas yra labai skubus ir buvo tarsi įspėjimas žygūnui kas jo laukia, jei pranešimas laiku nepasiektų adresato. Kai kada prie kartuvių būdavo parašoma „skubėk, skubėk“, „pasiskubink, jei nori gyventi“, „greitai, greitai“. Anglijos karalienės Elžbietos I valdymo laikais 1558 – 1603 metais savo korespondenciją kartuvių ženklu žymėdavo Slaptoji taryba. 



Prie kartuvių būdavo kilmingo siuntėjo ar svarbios tarnybos parašas, o žygūnas ant tokio itin svarbaus laiško turėdavo surinkti visų tarpinių stotelių žymas.
Paprastai kartuvių ženklas nebuvo smarkiai detalizuojamas ir ilgainiui virto simboliu, panašiu į rusišką „П“ raidę. Kartuvių paišymo tradicija sunyko kuomet pradėti naudoti antspaudai „svarbu“ ar „pirmenybė“.
Vėlesniais laikais pasitaikydavo senųjų laiškų klastojimo atvejų, pripiešiant kartuves ir taip padidinant jų vertę kolekcionierių tarpe.
Paveiksliukas viršuje: maždaug taip atrodydavo kartuvės laiškuose.
Paveiksliukas apačioje: Laiško su kartuvėmis fragmentas ir prierašas Cito, cito, cito (greičiau, greičiau, greičiau).