2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Kodėl Ukrainos kazokai nešiojo čiubą?


Kadaise viename iš straipsnių rašiau, kad senųjų slavų tarpe plikai skusta galva ir viršugalvyje palikta plaukų sruoga (vadinamasis „čiubas“ arba „oseledecas“) reiškė aukštą žmogaus kilmę. Bent jau taip Didžiojo Kijevo ir Naugardo kunigaikštį Sviatoslavą (apie 927 – apie 972 m.) aprašo vienas iš Bizantijos metraštininkų.
Šioji mada užsikonservavo ir tarp Ukrainos, ypač Zaporožės, kazokų, tik čia ji siejosi kiek su kitais religiniais prietarais. 




Visų pirma, plaukų sruogą ant plikos galvos galėjo nešioti tik subrendę, užgrūdinti mūšiuose kazokai. Jauni kariai tokios „šukuosenos“ nešioti neturėjo teisės, kadangi ją reikėjo užsitarnauti. Tai nebuvo kažkokios hierarchijos ženklas, o tiesiog buvo tikima, kad patyrę kazokai prieš Dievą jau yra tiek nuodėmingi, kad šių nuodėmių jokios maldos nepadės išpirkti. Kautis, išgerti ir vaidytis mėgstantis kazokas buvo tikras, kad po mirties už savo nuodėmes teks degti pragare, tad gimė prietaras pagal kurį susimylėjęs Dievas panorėjęs gali ištraukti kazoką iš pragaro liepsnų už čiūbo. Sruoga turėjo kristi ant kairės kaktos pusės ar būti užkišta už kairės ausies. Pasak prietarų, ji turėjo baidyti piktąsias dvasias, kurios sėdėjo ant kairiojo kazoko peties ir stūmė jį į pagundą. Liaudyje tikėjimas paslaptinga sruogos galia buvo taip įsišaknijęs, kad turkai nukirsdavo belaisviams kazokams čiūbus norėdami susilpninti jų tikėjimą.
Nuotraukoje mūsų dienų Ukrainos kazokas.

11 komentarų:

  1. "Sruoga turėjo kristi ant kairės kaktos pusės ar būti užkišta už kairės ausies." nuotraukoje atvirkščiai, krenta iš kairės į dešinę, t.y. link dešinės ausies, panašiai kaip ir dabar vyriškose šukuosenose, taigi matyt prastas vertimas arba klaida

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vertimas normalus, kadangi verčiausi iš etnografinės medžiagos. Tai, kad nuotraukoje, kaip ir kitose kai kuriose nuotraukose, sruoga krenta dešinėn - anokia čia bėda.

      Panaikinti
    2. jei fotografuota su juosta, tai daznai tiesiog ja apversdavo(nepastebeje) pries darant nuotrauka, daznas atvejis cia istorijoj ;)
      :D

      Panaikinti
  2. Nežinau ar galima vadinti tai tokiu pačiu "čiūbu", bet labai panašių plaukuosenų galima pastebėti daugelio XVII a. Žečpospolitos šlėktų portretuose, pavyzdžiui bent dviejuose Jono Karolio Chodkevičiaus portretuose galima įžiūrėti kažką panašaus į "čiūbą". Ir šiaip Abiejų Tautų Respublikos ponija pasižymėjo nemenku plaukuosenų įvairumu, beigi "pankiškumu" :), nes ne tik "bliūdeliu kirposi :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pas lenkus čia gal kokio sarmatizmo įtaka? O dėl čiubo, kaip slavų kilmingumo simbolio, rašė Leonas Diakonas.

      Panaikinti
    2. Gal ir galėtų būti sarmatizmo įtaka, bet juk Chodkevičius laikė save lietuviu, o ne lenku. O ir visa Lietuvos diduomenė laikė save romėnų palikuonimis, o ne sarmatų, kaip lenkai :), bet šukuosenos madoje buvo tokios pačios, kaip ir pas lenkus

      Panaikinti
  3. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kodel pasalinai si komentara, a? Issiblaiviai ir paciam pries save geda pasidare?

      Panaikinti
  4. Man yra tekę bendrauti su ukrainiečiais ir jie man pasakojo versiją, kad to čiubo gale būdavo įpintas muškietos švininis šratas. Jei priešas sučiupdavo kazoką už rankų, jis smarkiai mostelėjęs galvą galėjo nuo priešo apsiginti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gali būti ir tokia legenda, tačiau visgi tai, ko gero, tik legenda. Šrato mostais nelabai apsiginsi...

      Panaikinti
    2. čia jau panašu į fantastinius filmus, kur sulėtintas kadras ir karys plaukuose įsipynes užaštrintą "žvaigždę" perrėžia priešui veidą.

      Panaikinti