2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Heraldinės spalvos

Heraldinėje terminijoje raudona spalva vadinama žodžiu Gules arba tiesiog Gu. Yra dvi šio pavadinimo kilmės versijos – prancūziškoji ir persiškoji. Pagal prancūzų versiją, žodis Gules yra kilęs nuo goules arba gueules, kas reiškia (raudoną) gerklę. Persiškoji šio heraldinio termino kilmė mažiau tikėtina, tačiau kai kurie tyrinėtojai mano, kad gules kilo iš persų Gul, apibrėžiančio blyškiai raudoną spalvą (rausvą, rožinę). Kaip ir balta, raudona spalva gana dažnai sutinkama heraldikoje (ypač austriškoje, lenkiškoje) bei veksilologijoje.
Heraldinė štrichuotė – vertikalios linijos.



 
Nors anglai šią heraldinę spalvą įvardija prancūzišku žodžiu vert (kas ir reiškia „žalias“), patys prancūzai ją vadina sinople (nors anksčiau žodžiu sinople buvo apibrėžiama heraldinė raudona spalva). Žalia spalva heraldikoje naudojama ne taip jau dažnai, tačiau būtent šį spalva vyrauja Europos gamtovaizdyje. Manoma, kad angliškas žodis green (žalias) kilo nuo senovinio growan (augti).
Heraldinė štrichuotė – iš kairės į dešinę besileidžiančios įstrižainės.


Heraldikoje purpurinė (violetinė) spalva yra vadinama žodžiu purpure, kuris, kaip yra manoma, kilo nuo graikiško πορφύρα (porphúra). Galima sakyti, kad purpurinė spalva yra raudonos ir mėlynos spalvų derinys. Viduramžių heraldikoje purpurinė spalva buvo gana reta, o spalviklis sunkiai išgaunamas.
Krikščioniškoje viduramžių Europoje purpurinę spalvą savo simbolikoje dažniau naudojo katalikiškoji dvasininkija.
Purpurinės spalvos statusas heraldikoje ilgai buvo ginčytinas, tad kai kurie specialistai mano, kad į tradicines heraldines tinktūras ši spalva buvo įjungta tik dėl viduramžių heroldų noro pasiekti mistiškąjį septynetą (2 metalai + 5 tinktūros arba emalės). Septynios buvo ir tuomet žinomos planetos.
Purpurinės spalvos panaudojimo heraldikoje pavyzdžiu galima būtų nurodyti 910 metais dabartinės Ispanijos Šiaurėje įkurtos Leono karalystės herbą. Šiame herbe vaizduotas auksine karūna karūnuotas purpurinis liūtas sidabriniame fone.

Heraldinėje terminijoje juoda spalva vadinama vokišku žodžiu Traur arba angliškuoju Sable.
Pirmasis žodis matyt kilo nuo trauer (vok. gedulas), trauern (vok. apraudoti), o antrasis – Sable – nuo žvėriuko sabalo ir tamsaus jo kailio. Šie kailiai atkeliavo į Europą iš rytų Kryžiaus žygių metu, tačiau dažnai įvairiose Europos šalyse juoda heraldinė spalva (traur, sable) vadinama tiesiog juoda vietos kalba (tai dažnai galioja ir kitoms spalvoms).
Manoma, kad norint nudažyti skydą juoda spalva viduramžiais buvo naudojamos anglys arba apdegę gyvūnų kaulai.
Heraldinė štrichuotė – vertikalių ir horizontalių linijų tinklas arba tiesiog juodas laukas.


 Heraldinis mėlynos (žydros) spalvos pavadinimas Azur kilo nuo persiškųjų žodžių lazhward (lazuritas) ir azur / azurk (mėlyna spalva).
Heraldinė štrichuotė – horizontalios linijos.
Žymus mėlynos spalvos panaudojimo heraldikoje pavyzdys – istorinė Prancūzijos vėliava (trys auksinės lelijos mėlyname (žydrame) fone). Seniau buvo laikoma karališka spalva.

Dar šia tema - heraldiniai metalai