2013 m. spalio 1 d., antradienis

Džeimsas Frezeris ir keistos Nemijos Dianos žynių tradicijos.

Besidomintiems mitologija bei religijotyra turėtų būti puikiai žinoma škotų mokslininko Džeimso Džordžo Frezerio (1854 – 1941 m.) pavardė ir jo „Aukso šaka“ (The Golden Bough), kurios pasirodymas yra laikomas religijotyros klasika.
Anot paties Frezerio, imtis knygos parašymo jį paskatino viena keista tradicija, kurią jis aprašo įžangoje (vertimas kiek sutrumpintas):
„Šiaurinėje ežero pakrantėje buvo šventa giraitė ir Nemijos, arba Miškų Dianos šventykla. Šventojoje giraitėje augo medis aplink kurį kasdien iki pat sutemų sėlindama suko ratus niūri žmogaus figūra.



Rankoje jis laikė kalaviją ir nuolat žvalgėsi tarytum kiekvieną akimirką laukdamas priešo puolimo. 
Tai buvo žynys, o tasai kurio jis laukė, turėjo anksčiau ar vėliau ateiti, nužudytį esamą žynį bei užimti jo vietą. Toks buvo šventovės įstatymas. Pretendentas į žynio pareigas pasiekti savo tikslo galėjo tik vienu būdu – užmušęs senąjį žynį. Jis tapdavo naujuoju žyniu iki to laiko, kol jo nenugalėdavo kitas, stipresnis ir vikresnis konkurentas. Toks žynio pareigų perimamumas neturi analogų klasikinėje senovėje ir norint jį paaiškinti reikia žvelgti gylyn į amžių glūdumą“. 
Paveikslėlis - vieno iš "Aukso šakos" knygos leidimų viršelis. Anglų dailininko Džozefo Ternerio (1775 - 1851 m.) paveikslo fragmentas.