2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Danskeriai - išvietės viduramžių pilyse.

Tai kryžiuočių Kvidzyno pilis Lenkijoje, kuri kadaise buvo vadinama Marienverderiu. Tačiau kas galėtų pagalvoti, kad nuotraukoje puikiai matomas priešakinis pilies bokštas (į kurį veda ilgas koridorius virš masyvių arkų) yra danskeris, tai yra, faktiškai - išvietė arba tam tikras senovinis „šiukšlių vamzdis“.
Pavadinimas danskeris kilo nuo Dancigo (dab. Gdanskas) miesto pavadinimo. Egzistuoja kelios versijos, bandančios paaiškinti kodėl Gdanskas buvo susietas su išvietę. 

Pagal vieną iš jų, danskeriai pirmiausia buvo įrengti Dancigo mieste, o paskiau paplito kitur. Pagal kitą versiją, kryžiuočiai savo išvietes pradėjo paniekinamai vadinti Dancigo pavadinimu po to kai šio miesto gyventojai sukilo prieš teutonus ir pasiprašė Lenkijos karaliaus globos. Lenkiškuose šaltiniuose radau dar kitą teiginį, kad danskeris galėjo kilti iš prūsiško drėgną, šlapią vietą reiškiančio žodžio.
Danskeryje buvo įrengtos kelios angos nusilengvinti ar atliekoms išmesti. Srutos keliavo į ilgą šachtą, o iš jos krito į apsauginį griovį ar upelį, kadangi organinių atliekų pašalinimas už pilies sienų buvo gyvybiškai svarbi, nuo visokiausių epidemijų sauganti būtinybė.
Žinoma, danskeriai atliko ne tik išvietės funkcijas – juk būtų naivu tikėtis, kad tokie brangūs bokštai už pilies teritorijos ribų butų statomi vien dėl to, kad kryžiuočiai galėtų nusilengvinti, tad tvirtovės šturmo metu danskeris galėjo tapti puikia įtvirtinta gynybos citadele.