2013 m. spalio 2 d., trečiadienis

Ar galėjo prasčiokas tapti riteriu?

Čia neseniai buvo tokia diskusija, tad apie tai. Iškart galima pasakyti, kad teoriškai netgi prasčiokas galėjo tapti riteriu, tačiau praktikoje tai buvo ypač reti atvejai. Paversiu iš Filipo de Klenšano knygos „Riterystė“, kuris kaip tik aprašo šį klausimą:
Teoriškai kelias į riterių luomą buvo atviras visiems. Taip pat galima tvirtinti, kad kiekvieną laisvą žmogų, kurio dalyvavimas mūšyje buvo būtinas, galėjo įšventinti į riterius jei tas narsiai kovėsi. Kai kada įšventinimas į riterius vykdavo prieš pat mūšį tam, kad įkvėpti tik ką įšventintuosius kovoti su dar didesniu narsumu. 


Pavyzdžiui, 1302 m. flamandų senjorai prieš vadinamąsias Aukso pentinų kautynes įšventino į riterius kai kuriuos turtingus miestiečius (tie miestiečiai buvo tiek turtingi, kad galėjo leisti nusipirkti šarvuotę sau bei savo žirgams), kadangi flamandams verkiant reikėjo raitų karių. Laisvam žmogui šis tikslas buvo pasiekiamas, bet kaipgi servui - visiškai nuo feodalo priklausomam valstiečiui? Juk vienintele ir nekintanti tapimo riteriu sąlyga visuomet buvo laisvo žmogaus statusas. Tačiau kartais ir riterijos tarpe būta tam tikro pragmatizmo. Niekas juk netrukdė senjorui-riteriui išlaisvinti savo valstietį, o paskiau, jeigu tas tinkamai pasirodo mūšio lauke, pakelti jį į riterius. Beje, senuosiuose giesmėse kartais pasakojama apie tai kaip riteriais tapo kadaise buvę priklausomi valstiečiai“. 
Paveiksliuke įšventinimo į riterius ceremonija.