2013 m. spalio 4 d., penktadienis

Apie germanų ir slavų svetingumo papročius.

„Germanai mano, kad neleistina įžeisti svečio. Tuos, kurie dėl ko nors atvyksta pas juos, saugo nuo skriaudų (iniuria) ir laiko neliečiamais (sanctus habent). Šiems atviri visi namai, dalijamasi maistu“. (Caesar, Commentarii de bello Gallico).
Apie slavus vagrus rašoma: „Visi jie, tarsi laikydamiesi vieno sprendimo, taip noriai priima svečius, jog niekam netenka prašyti viešnagės (...). Bet jei kas nors pagaunamas (...) nuvaręs viešnagės prašantį keliauninką, leidžiama sudeginti tokio žmogaus namus ir turtą, ir visi kaip vienas sukyla prieš jį, skelbdami, jog tas, kuris atsakė svečiui duonos, neturi garbės, yra niekšas ir turi būti visų atstumtas (arba išvaromas)“. (Helmoldus).