2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Teutoburgo mūšis

Šiek tiek apie mūšį Teutoburgo miške...
Taigi, 9 m.e. metais trys Romos legionai, šešios kohortos ir keli kavalerijos būriai (skaičiai gali būti netikslūs) įžengė į Teutoburgo mišką germanų žemėse. Romos istorikas Dionas Kasijus rašo, kad romėnų kariuomenė elgėsi tarytum taikos laikais, nejausdama visiškai jokio pavojaus, vilkdama paskui save daugybę maisto gurguolių, vežimų ir tt. Kartu su legionais žengė daugybė tarnų, moterų, netgi vaikų, bei kitų "civilių". Kovinė romėnų kolona neįtikėtinai išsitęsė, be to kai kurie būriai labai nutolo vienas nuo kito dėl stiprios liūties ir praūžusio viesulo.
Germanų karo vado Arminijaus (Hermano) kariauna pradžioje apipylė romėnus strėlėmis, o po to perėjo į tiesioginį mūšį. Vargais negalais romėnai atrėmė puolimą, tačiau ir kita dieną germanai nesiliovė puldinėję romėnus nedideliais būriais. Tie puldinėjimai vyko tiek miškingoje, tiek atviroje vietovėje (pastarojoje romėnams sekėsi kovoti geriau).



Liūtys nesiliovė. Romėnų gurguolės užstrigo purvynuose, sunkioji ginkluotė pasirodė neefektyvi, o bendras kariaunos mobilumas - apgailėtinas. Veltui legionieriai bandė iškasti aplink stovyklą apsauginius griovius – germanų antpuoliai griovė visus jų planus. Maža to, prie pastarųjų prisijungė ir giminingos gentys.
Suvokęs, kad padėtis be išeities, sužeistas Romos karvedys Publijus Kvintilijus Varas pasirinko savižudybę. Taip pat pasielgė ir artimiausi jo bendražygiai. Tačiau anaiptol ne visi pasirinko garbingą mirtį. Kai kurie raiti romėnų vadai pabėgo iš mūšio lauko, palikdami savo pėstininkus likimo valiai. Tai galutinai demoralizavo Romos karius ir jie buvo visiškai sutriuškinti. Sakoma, kad kai kurie krito nuo germanų rankos metę ginklus ir net nesipriešindami.
Romėnų autoriai teigia, kad germanai paaukojo dievams belaisvius romėnų tribūnus ir centurionus. Istorikas Liucijus Anėjus Floras teigė, kad kai kuriems belaisviams buvo išdurtos akys, nukirstos rankos ar užsiūtos burnos, o galvos sukabintos ant medžių šakų. Tačiau dalis romėnų sugebėjo nusižudyti ir būdami nelaisvėje. Antai kilmingasis romėnas Kaldas Celijus, geležiniu pančiu, kuriuo buvo surakintos jo rankos, trenkė sau per galvą ir tučtuojau „išleido dvasią“.
Prabėgus 40 metų romėnai tose vietose sumušė germanų genties chatų (Chatti) būrį ir savo nuostabai pamatė tarp chatų belaisvių romėnus – buvusius Varuso legiono karius. Paveikslėlyje Teuroburgo arba Varo mūšis (romantinis vaizdavimas).