2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Simboliniai veiksmai dvikovose dėl ginčytinos žemės.

Prieš pradedant dvikovą dėl ginčytinos žemės senasis alemanų teisynas "Lex Alamannorum" (VII - XIII a.) raštiškai įteisino tokį paprotį.
Kuomet neįmanoma įrodyti tam tikro žemės sklypo priklausomybės ar ribos tarp jų, dvikovoje dalyvausiantys pretendentai turi išpilti saujelę ginčytinos žemės dvikovos lauko viduryje, prisiliesti prie jos savo kalavijais, susirinkusiems pateikti savus argumentus bei iškilmingai prisiekti prieš liudininkus ir Dievą (seniau - Dievus), kad būtent jo pretenzijos yra teisėtos. 

Pasibaigus šiam simboliniam aktui leidžiama dvikova. Bet kokia dvikovos pabaiga buvo laikoma ir bylos baigtimi. Tačiau jei po kiek laiko kažkokiais būdais išaiškėtų, kad nugalėjusi pusė melagingai prisiekė, jos laukė rimti nemalonumai. Taigi, kiekvienas veiksmas turėjo gilią simbolinę prasmę.


Dar apie teismines dvikovas.