2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Pulenai - ekstravagantiška viduramžių Europos avalynė.

Tikriausiai daug kas filmuose ar viduramžius vaizduojančiuose paveikslėliuose pastebėjo neįprastą avalynę ilgais smailiais galais, kuri buvo ypač populiari Europoje XIV ir XV amžiuje. 
Tai - pulenai (pranc. puolaine) arba krakovai (angl. Crakow), kurių kilmė siejama su Lenkija ir Krokuva. Prancūzai juos vadino le soulier de poulaine kas reiškė iš Lenkijos kilusius batus, nors lenkai juos vadina kiek kitaip. Vokietijoje jie gavo Schnabelschuh ("ilganosių batų") pavadinimą. 
Ši avalynė gaminta iš įvairių medžiagų – nuo odos iki aksomo, kai kada dekoruojant puošniomis detalėmis ar siuvinėjant aukso siūlais. 
 

Ir nors pulenai niekad nebuvo nešiojami masiškai, tačiau su jais galima buvo pamatyti senus ir jaunus, vyrus ir moteris, miestiečius ir dvaro atstovus. Dažnai smailios batų dalies ilgis prilygo visuomeniniam nešiotojo statusui. Turtingiems miestiečiams buvo leista nešioti trumpesnius, o tituluotiems aristokratams – ilgesnius smaigalius. Tam, kad ypač ilgi smaigaliai nesubliūkštu, į bato vidų dėdavo banginio ūsą ar kokios kitos kietos medžiagos padelį. Ypač brangių pulenų smaigaliukai buvo puošiami dekoratyvinėmis figūrėlėmis, karoliukais, žiedeliais, varpeliais bei kitais blizgučiais. Pagal populiarią to meto madą neretai vieno žmogaus nešiojami pulenai buvo skirtingų spalvų. Ilgainiui šios avalynės formą imituodavo netgi pėda saugančios riterio šarvų detalės. 
Dvaro visuomenėje smailūs batai galėjo būti laikomi tam tikru šaunumo ir seksualumo simboliu, todėl, nepaisant to, kad juos nešiojo ir kai kurie dvasininkai, ilganosė avalynė buvo nekart pasmerkta Bažnyčios. Pulenai vadinti Šėtono nagu ir ištvirkimo simboiu. Be to, juos apsiavus buvo sudėtinga atsiklaupti per pamaldas. Prieš ilgus smailius batus savo metu stojo ir Anglijos karalius Eduardas IV.
Kaip žinia, grožis reikalauja aukų, o tokia avalynė nebuvo itin patogi. Viename iš mūšių pulenai trukdė šveicarų riteriams kautis, 1396 metais mūšyje prie Nikopolio prancūzų kryžiuočiai nusipjovė smailias savo batų dalis ir pasileido bėgti.
Didelis pulenų populiarumas Europoje beveik nepalietė Skandinavijos ir Olandijos.