2013 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

„Priskiriamoji“ heraldika ir Jėzaus Kristaus herbas

„Priskiriamąja heraldika“ buvo vadinami tie herbai, kuriuos viduramžiais priskirdavo vienai ar kitai legendinei ar pusiau legendinei figūrai, neva gyvenusiai iki oficialiosios heraldikos susiformavimo.
Tais laikais, kuomet viduramžiškoje Europos kultūroje herbų sudarymo menas pradėjo užimti svarbų vaidmenį, atsirado entuziastų, kurie panūdo sukurti herbus tokioms asmenybėms kaip Jėzus Kristus, karalius Artūras, ir pan.
Pradedant XII a., tariamais herbais buvo apdovanoti Apvaliojo stalo riteriai, antikiniai didvyriai ir valdovai, taipogi kai kurie ankstyvieji popiežiai, apie kurių individualią simboliką (netgi legendinę) nežinoma nieko tikro. 

Karaliui Artūrui priskirtas herbas su trimis auksinėmis karūnomis žydrame fone. Lanseloto skydas iš pradžių buvo įsivaizduojamas baltu, bet vėliau jis buvo papildytas trimis raudonomis įstrižainėmis, kas simbolizavo trigubą jėgą. Romulas — legendinis Romos įkūrėjas ir pirmasis karalius, gavo herbą su vilke.
Heraldiniai Jėzais Kristaus atributai (paveikslėlyje) buvo pavaizduoti XV a. dokumente „Hyghalmen Roll“ ir sieti su evangeline simbolika (kryžius, penkios vinys, ietis, erškėčių vainikas, Judo Iskarioto galva...).
Savo herbus gavo Mergelė Marija, Švenčiausia Trejybė ir netgi pats Šėtonas. Pastarojo herbe vaizduotos „trys nešvarios sielos kaip varlės“ iš Apreiškimo 16:13.