2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Linksmieji skomorochai

Kadaise rytų slavų kraštuose keliaujančius, muzikuojančius ir linksmas istorijas pasakojančius juokdarius vadino skomorochais. Skomorocho pavadinimo kilmė ginčytina, tačiau tikriausiai kilo iš sen.graikų žodžių, reiškiančių juokdarį, arba, tiksliau sakant, „juokų meistrą“.
Skomorocho „specialybė“ savyje jungė juokdario, aktoriaus, muzikanto ir pasakotojo gebėjimus. Šie spalvingai apsirėdę keliautojai vaikščiodavo iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą, ir mainais už paaukotus pinigus linksmino vietos gyventojus nuotaikingais vaidinimais, daugelį gyvenimo aspektų pašiepiančiais pasakojimais, dainomis ir muzika. Neretai skomorochai su savimi vedžiodavosi meškas, ožius ar kitus gyvius, kuriuos taipogi įjungdavo į savo pasirodymus. Kartais jie ir patys persirengdavo įvairiais gyvūnais, velniais, ir pan.
Neabejotina, kad skomorocho profesija buvo be galo sena, kadangi jų atvaizdai užfiksuoti jau XI a. pradžioje (Kijevo Sofijos soboro freskos). Atviras skomorochų šaipymasis iš daugelio dalykų piktino stačiatikių cerkvės ir valdžios atstovus, todėl XVII a. viduryje caro įsakymu skomorochystė buvo uždrausta. XVIII a. paveiksliuke linksmieji skomorochai žengia pro miesto vartus.