2013 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis

Ligos ir atpirkimo ožiai

Tradicija kai dėl kažkokių masinių nelaimių ieškoma atpirkimo ožių – ypač sena. 1977 metais JAV išleistoje knygoje „Nusikaltėlių Rusija“ publicistas Valerijus Čalidzė aprašo tokį atvejį: 

„1855 m. Naugarduko valsčiuje žiaurios choleros epidemijos metu vietos valstiečiai, pakurstyti felčerio Kozakevičiaus, įviliojo senę Liuciją Mankovą į kapines, įstūmė ją į iš anksto paruoštą kapą ir užpylė žemėmis. Tai ne vienintelis toks atvejis tame pačiame valsčiuje 1831 – 1871 metais“. 



XIX a. istorikas Vladimiras Antonovičius aprašė dar vieną 1738 m. Podolėje (Pietvakarių Ukrainoje) nutikusį įvyki:
 „Kartą naktį gyventojai surengė religinę procesiją, kad nukreipti ligą nuo kaimo. Ėjo jie su kryžiumi ir maldomis aplinkiniais laukais kol sutiko savo dingusių arklių ieškojusį gretimo kaimo gyventoją Michailą Matkovskį. Prietaringiems procesijos dalyviams pasirodė, kad tai pats maro įsikūnijimas, todėl auka iš pradžių buvo sumušta ir vos parėjo namo. Tačiau kita dieną procesijos dalyviai vėl atėjo į Matkovskio namus, ištraukė jį iš lovos ir vėl žiauriai sumušė. Po to pasirodė dvasininkas, išklausė paskutinę Matkovskio išpažintį ir pasakė: „Mano reikalas pasirūpinti dvasia, o rūpintis kūnu – jūsų. Deginkit greičiau“. Buvo užkurtas laužas ir Matkovskis sudegintas“.