2013 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

Lietuviškas rusų pasakų lapės "tėvavardžio" pėdsakas?

Rusų liaudies pasakose gyvūnams kartais suteikiami vardai ir tėvavardžiai. Štai, pavyzdžiui, lokys dažnai vadinamas Miša Potapyčiumi, o lapei priskiriamas Patrikejevnos (t.y. Patrikėjaus arba Patriko dukters) "tėvavardis". Yra net toks sovietinis animacinis filmukas - "Lapė Patrikejevna" (Лиса Патрикеевна). Bet iš kur toks keistas "tėvavardis" ir kodėl jis siejamas su lape? 

Su lokiu Miša (arba pagarbiai - Michailu) - viskas aišku) dėl panašių garsinių-prasminių sąskambių. "Miša", "Miška" - rusiškai - "meška", "meškutė", "lokiukas". Tėvavardis "Potapyčius" gali sietis su veiksmažodžiu "toptat'", t.y., "mindyti" (matyt norint pabrėžti lokio jėgą bei mitinį nerangumą). O kaipgi su lape Patrikejevna? Teko pasidomėti ir savo nuostabai aptikau, kad šis pasakiškas lapės tėvavardis gali būti siejamas su lietuvių kunigaikščio Gedimino anūkų Patriku Narimantaičiu (rus. Patrikėjumi Narimuntovičiumi) - Starodubo kunigaikščiu, kuris rusų liaudies tradicijoje tapo atsargumo, gudrumo, sumanumo ir klastos simboliu. Dėl šių "lapiško būdo" savybių Patriko vardas ir buvo susietas su rusų liaudies pasakų lape. Šią informaciją radau rusiškose interneto šaltiniuose, o tiesa tai ar ne - ne man spręsti.