2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Ledinė Baltija

XIII-XIV a. Baltijos jūra užšaldavo taip, kad iš Rygos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos pirkliai rogėmis keliaudavo vieni pas kitus.
1204 metai lapkričio pabaigoje kryžiuočių riteriai plaukė iš Goltando salos į Daniją, tačiau laivas užstrigo ledynuose, tad šalčio ir sniego audrų talžomi kryžiuočiai parėjo į Teutoniją... pėsčiomis.
1215 metais, pasak H.Latvio „Livonijos kronikos“, „...rygiečiai vėl susirinko su lyviais ir lettais ir ėjo jūros ledu į Oziliją (dab. Saaremos sala). Kelias ledu buvo labai geras“.
1270 m. ant Baltijos jūros ledo, ties dabartinės Vakarų Estijos krantais, vyko mūšis tarp lietuvių ir jungtinės kalavijuočių bei danų kariuomenės, kurį lietuviai laimėjo (vadinamasis Karusės mūšis).
1709 metais užšalo visa Baltijos jūra, o ledo storis Dauguvos upėje gerokai viršijo pusantro metro. Bažnyčių varpai skildavo nuo dūžių.
1809 m. Rusijos kariuomenė Botnijos įlankos ledu iš Suomijos pasiekė švedams priklausiusias Alandų salas ir tik pasirašytos paliaubos sustabdė tolimesnį jų žygį Stokholmo link.