2013 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis

Lapino herbas

„Raudoname lauke strėlė sidabrinė be plunksnų, smaigalių į viršų ir du kartus perkryžiuota. Virš šalmo karūnoje puse raudonos, dešinėn pasisukusios lapės“ - tai vienas iš klasikinių lenkiškojo herbo Lis („Lapinas“ aprašymų). Žinomi ir kiek kitokie Lapino herbo variantai: tris kartus perkirsta strėlė, aukso spalvos strėlė ir pan. Kiti mažiau naudoti šio herbo pavadinimai: Bzura (nuo Bzuros upelio), Strępaca (strypas), Lisy (lapės).
Lenkijoje minėtasis herbas buvo labiausiai paplitęs Krokuvos žemėje, Mazovijoje ir Silezijoje. Tačiau kodėl šiame aprašyme buvo pasirinktas būtent šis herbas ir kaip jis siejasi su Lietuva? 
Kaip žinia, 1413 metais pagal Horodlės unijos susitarimą tarp Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, 47 LDK bajorų giminės gavo lenkų bajorų teises ir jų herbus. Taip, ko gero, pirmuoju Lapino herbo nešiotoju tapo lietuvių didikas Jonas Sungaila, nors vėliau žymiausiais jo nešiotojais buvo Sapiegos.

 
Kaip ir kiekvienas herbas, Lapinas turi savo kilmės legenda, kuri visai nebūtinai turi atitikti istorinę tiesą.

Taigi, legenda pasakoja, kad 1058 metais lenkų kunigaikštis Kazimieras (Kazimierz Odnowiciel, 1016-1058 m.)su kariauna prijojo Bzuros upę Sochačevo apylinkėse. Į žvalgybą išsiųsta saujelė riterių iš Lapinų giminės pastebėjo gausias priešo – lietuvių ir jotvingių pajėgas. Kadangi baltų kariauna buvo skaitlingesnė už žvalgų būrį, tai pastarieji iššovė į viršų degančią strėlė. Pamačiusios tokį signalą atskubėjo pagrindinės lenkų pajėgos ir laimėjo mūšį. Šiam įvykiui atminti strėlę iššovusiam riteriui buvo suteiktas herbas su strėle, o senasis jo giminės ženklas – Lapinas, buvo perkelta virš skydo.

Na, legendos legendomis, o dabar kiek tikslesnė info:

Lapino herbas žinomas nuo 1282 metų
1306 metais jis pavaizduotas ant Krokuvos vaivados antspaudo.
Manoma kad jis kilės nuo senojo linijinio nuosavybės ženklo.