2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Išvarymas iš visuomenės Islandijoje

"Bet tasai iš jūsų, kuris pamina sudarytas sutartis arba sulaužo duotą žodį, tas turi būti laikomas v a r g u (sen. isl. "vilku") ir jį reikia išvyti taip toli, kaip žmonės gali išvyti vilką" (Gragas, "Pilkoji žąsis" - XIII  a. senųjų islandų teisinis kodeksas). 

Išvarymas iš visuomenės buvo viena baisiausių bausmių, kadangi išvarytasis žmogus buvo laikomas niekuo tiesiogine to žodžio prasme. Jam negaliojo joks įstatymas, jį užmušti galėjo bet kas užtikęs ir netgi giminės bijojo su tokiu prasidėti ar kažkaip jam padėti. 

"Vilku" paskelbtasis turėjo kažkiek laiko ramiai pasišalinti ir laisvas bei netrukdomas eiti kur tik nori, tačiau po kurio laiko, įsigaliojus įstatymui, jis galėjo būti medžiojamas ir persekiojamas, pjudomas šunimis ir užmušamas be jokių kalbų. Jam negaliojo joks žmonių įstatymas, o socialiniu atžvilgiu net vergai buvo aukščiau. Teko skaityti, kad tokie "vilkai" netgi medžiojo vienas kitą už galimybę būti priimtiems į visuomenę. Neverta nė sakyti, kad šiaurinėmis sąlygomis būti pavarytam nuo žmonių beveik ir taip šimtu procentų reiškė mirtį, netgi jeigu ir nebūsi pagautas.