2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Istoriniai filmo "Narsioji širdis" neatitikimai

Visi mes prisimename filmą "Narsioji širdis" (Braveheart, 1995 m.) su Melu Gibsonu pagrindiniame vaidmenyje. Geri aktoriai, gera vaidyba ir krūva įspūdžių. Žodžiu, tikrai geras filmas.  Nufilmuota gana įtaigiai ir eiliniam žiūrovui (kaip ir man kažkada) nekildavo net minties dėl daugelio detalių ir epizodų istoriškumo. Visgi šiame filme gausu ne tik, kad istorinių netikslumų, bet ir visiškų prasilenkimu su istorine realybe. Žinoma, nesu joks Škotijos istorijos specialistas, tad tiesiog pateiksiu kitų pastebėtus netikslumus, ir tik liečiančius pagrindinį herojų - laisvės kovotoją Viljamą Volesą. Dar kartą pasakysiu, kad tai anaiptol nemenkina meninės filmo vertės, o yra tiesiog faktai bendram susipažinimui. 



1. Škotijos didvyris Viljamas Volesas (William Wallace, 1270 - 1305), kurį vaidino Melas Gibsonas, nebuvo valstietis, kaip pavaizduota filme, o smulkus riteris.
2. Tikrasis Viljamas Volesas kovėsi su anglais vilkėdamas šarvus, o ne marškinius ir kiltą.
3. Kilto jis negalėjo nešioti, kadangi buvo iš lygumų kilusios giminės atstovas. Be to, tradiciniai škotų kiltai atsirado kur kas vėliau nei gyveno istorinis Volesas.
4. To meto škotų kariai nedažė savo veidų mėlynai balta spalva kaip Romos imperijos laikų keltai.
5. Istorinis Volesas buvo barzdotas, nes tai buvo tų laikų kilmingųjų mada.
6. Pravardę Narsioji Širdis turėjo ne Viljamas Volesas, o Robertas Briusas (Robeert the Bruce, 1274 - 1329). vėliau tapęs Škotijos karaliumi.
Iš didesnių istorinių netikslumų galima vardinti šiuos: filme visiškai pakeistas Sterlingo mūšio scenarijus, Folkerko mūšis interpretuotas irgi gana savavališkai, okupantų anglų įvesta "pirmos nakties teisė" – istoriškai niekuo nepatvirtintas filmo "faktas". XIII a. anglai nedraudė škotams groti dūdmaišiais – tradicinių pastarųjų muzikos instrumentų (toks draudimas įsigaliojo po 500 metų). Voleso meilės romanas su karaliene Izabela – visiškas istorinis pramanas.
Toks tad "istorinis filmas". Bet juk daugelis žmonių to meto Škotijos istoriją vertina būtent pagal filmą, o ne skaitydami istorines knygas...