2013 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Istoriniai filmo "Gladiatorius" neatitikimai

Jau rašiau apie istorinius neatitikimus žymiame filme „Narsioji širdis“, o dabar parašysiu apie nemažiau garsų „Gladiatorių“ (2000 m.). Vėlgi tenka pasakyti, kad šių istorinių neatitikimų jokiais būdais negalima vadinti klaidomis iš nežinojimo ar filmo kūrėjų neapsižiūrėjimu (su tokiais biudžetais galima pasisamdyti geriausius Senovės Romos istorijos, kultūros žinovus ir karybos specialistus-konsultantus), tačiau, kaip žinia, kinematografijoje istorinė tiesa dažnai aukojama sukto siužeto, populiarumo ir kitų dalykų vardan.
Taigi, „Gladiatorius“ su Raselu Krou. Angliškuose bei rusiškuose šaltiniuose radau daug istorinių neatitikimų tarp siužeto ir realių įvykių, tad įdomiausius išsiverčiau ir publikuoju čia. 
Marko Aurelijaus sūnus imperatorius Komodas (161 – 192 m.) filme vaizduojamas tamsiaplaukiu ir dešiniarankiu vyru. Iš tiesu istorinis Komodas buvo tvirto sudėjimo blondinas, be to – kairiarankis. Komodas nenužudė savo tėvo Marko Aurelijaus, kaip vaizduojama filme, o pastarasis mirė sava mirtimi nuo ligos. Iš siužeto galima suprasti, kad Komodas buvo nužudytas keli metai po tėvo mirties, tačiau iš tiesų jis valdė kur kas ilgiau – 13 metų. Komodas tapo imperatoriumi ne prieš tėvo valią (vėlgi, režisieriaus pramanas), o nuo pat mažumės buvo laikomas teisėtu paveldėtoju ir Markas Aurelijus tam niekad neprieštaravo. Pagaliau Komodas žuvo ne nuo gladiatoriaus Maksimuso rankos, o buvo pasmaugtas maudynėms skirtose patalpose. Beje, gerai kautynių meną įvaldęs imperatorius Komodas neretai pats dalyvaudavo gladiatorių kovose, ką daryti laisvam žmogui buvo laikoma negarbe.

Kino juostoje Komodo tėvas Markas Aurelijus kalba, kad ruošiasi atkurti Romos respubliką. Iš tiesų istorinis Markas Aurelijus niekad net neketino to daryti. Filme teigiama, kad Roma įkurta kaip Respublika, tačiau tai nėra tiesa, kadangi prieš Respubliką Roma buvo monarchija (nors ir dalinai renkama).

Filmo pradžioje germanų barbarų vadas surinka prakeiksmus romėnams šiuolaikine vokiečių kalba, nors Romos laikų žemyno germanų kalba tikriausiai buvo panašesnė į dabartinę olandų, nei į vokiečių.

Tų laikų Romos kavalerija neturėjo metalinių balnakilpių, o katapultos ir balistos niekad nenaudotos šaudymui miške. Romėnu ginkluotė, šarvuotė bei kovos taktika ne visiškai atitinka tą epochą. Legionieriai neprilygo germanams kovoje vienas prieš vieną, tačiau organizuotoje rikiuotėje buvo didžiulė nepranokstama jėga. Bet koks individualus išsišokimas, rikiuotės palikimas ar priešo persekiojimas savo iniciatyva buvo netoleruojamas ir griežtai baudžiamas. Filme germanų kariai pavaizduoti apsirėdę tarytum priešistorės laikais. Karybos istorijos specialistai tokius primityvius vaizdavimus paneigia.

Mirtinos ir žiaurios gladiatorių kovos filme taipogi sukritikuotos Romos istorijos žinovų, kurie teigė, kad mirtimi pasibaigiančios kautynės iš tiesų buvo labai retos. Į gerai apmokytą gladiatorių buvo dedamos milžiniškos tiems laikams investicijos, todėl retai rizikuota jų gyvybėmis ir tartasi dėl kautynių iki mirties. Publika nedažnai pasmerkdavo vieną iš nugalėtų gladiatorių myriop. O jeigu taip ir įvykdavo, tai dažniausiai už bailumą. Taigi, prarasti gyvybę arenoje daugiausia rizikavo žengiantys pirmuosius žingsnius „gladiatorystėje“. Patyrę kariai ypač retai kaudavosi iki mirties ar rimtų sužalojimų.

Plačiai įsivyravusi nuomonė, kad gladiatoriaus pasmerkimą myriop simbolizavo žemyn nuleistas nykštys. Iš tiesų, mirties nuosprendį simbolizavo visiems puikiai žinomas gestas, kuomet nykštys perbraukiamas kaklu.

Filme ir daugiau istorinių neatitikimų, bet paminėjau tik tuos, kurie man pasirodė įdomiausi.

Istoriniai filmo "Narsioji širdis" neatitikimai