2013 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Iš rusiškų keiksmų istorijos. XVI a. "Smolensko incidentas"


Pasirodo, siautėjančio ir senoviškai besikeikiančio caro scena iš rusiškos komedijos „Ivanas Vasiljevičius keičia profesija“ gali turėti savo istorinį atitikmenį. Pateikiu citatą iš straipsnio „Keiksmai Rusijos tononimikoje XV – XVI a.“:
„Pirmasis dokumentuose užfiksuotas žodžių junginys „kekšės sūnus“ (rus. блядин сын) sutinkamas 1523 – 1525 m. Smolenske nutikusio įvykio aprašyme.



Konflikte tarp kunigaikščio Vasilijaus Mikulinskio (iš Tverės Riurikaičių dinastijos) ir didiko Ivano Kolyčevo pirmasis ne vieną kartą žemino antrą, vadindamas jį kekšės sūnumi (rus. «блядиным сыном»), benkartu (rus.«выблядком», kt. reikš. – niekšas, šlykštynė), baudžiauninku (rus. «смердом»). Savo skunde Kolyčevas rašo, kad šoko ant jo kunigaikštis su lazda šaukdamas, «...ах, матер, деи, твоеи перебоду, блядин сын, смерд…» (pastarojo sakinio tiksliai išversti nesiryžčiau, bet rusiškai suprantantys turėtų pagauti bendrą prasmę). Tiesa, kam tokiam skundėsi Kolyčevas ir kokia tolimesnė šios „garbės ir orumo įžeidimo“ bylos baigtis taip ir lieka neaišku.