2013 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Iš akinių istorijos

Šiandien pirkausi akinius, todėl šiek tiek iš akinių istorijos...
Akiniai – palyginti nesenas išradimas, o štai žmonių rega blogėjo visuomet. Antikiniais laikais daiktams priartinti ar tekstui skaityti buvo naudojami poliruoti kristalai bei tam tikslui pagaminti stiklai, kurie buvo laikomi vienoje rankoje arčiau ar toliau nuo akies. Žinoma, tai buvo varguoliams neprieinamas prabangos daiktas, todėl apie kažkokį masinį regos koregavimą tais laikais negalėjo būti nė kalbos. Visgi XII-XIII a. sandūros italų stiklių gildijos dokumentacijose sutinkama vis daugiau įrašų apie kažkokias regos linzes, kas liudytų apie didėjantį jų populiarumą. 
 


 Manoma, kad pirmieji mums įprastesnės formos akiniai, tai yra, rėmeliai su įtaisytais stiklais, buvo pagaminti XIII a. pabaigoje Italijoje, nors jų kūrėjas nėra tiksliai žinomas. Pirmą kartą akinius savo 1305 m. pamoksle paminėjo dominikonų vienuolis Džordanas da Rivalto, kuris jų gamybą pavadino puikiu ir labai reikalingu menu, o taipogi pasigyrė pažįstąs patį išradėją, nors tiesiogiai jo ir neįvardijo. Pirmą kartą akiniai pavaizduoti Trevizo bažnyčios freskoje (1352 m.) Italijoje (žr. paveiksliuke).