2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Flambergas

Dar vienas „linksmas“ viduramžių ginklas – flambergas (Flamberg) arba flamenšvertas (vok. Flammenschwert), kurio pavadinimas siejama su žodžiu „liepsna“. Flambergas – ypatingas kalavijas su "banguota", liepsnos liežuvius primenančia geležtė teikė kariui savų pranašumų ir trūkumų. Banguotos ašmenys forma pasižymėjo didesne kertamąja galia lyginant su įprastais kalavijais ašmenimis. Kirsdamas „liepsnų kalavijas“ žalodavo taikinį tarytum aštrus pjūklas.
Duriamasis flambergo smūgis savo efektu pranoko tiesaus kalavijo smūgį. Žaizdos praktiškai negijo, kadangi kreiva geležtė palikdavo gilias plėštines žaizdas ir garantuodavo beveik šimtaprocentinę kraujo užkrėtimo tikimybę netgi nepavojingai sužalojus priešą.  Pastebėta, kad flambergas rečiau užstrigdavo tarp aukos šonkaulių nei paprasti tiesių ašmenų kalavijai. 


Iš „liepsnų kalavijo“ trūkumų buvo įvardintas didesnis geležtės trapumas, kaldinimo sudėtingumas ir brangumas. Tikimybė mūšio metu sulaužyti flambergą buvo didesnė nei tiesų kalaviją. Viduramžiais flambergas buvo laikomas baisių ginklu, kuris neretai kiaurai pradurdavo net plonesnius skydus (nekalbant jau apie šarvus). Kadangi flambergo paliktos žaizdos retai sugydavo, gimė pasakojimai apie baisų užnuodytą ginklą. Kariai su „liepsnų kalaviju“ rankose kėlė priešo baimę ir ypatingą neapykantą, todėl paimtus į nelaisvę „flambergininkus“ žudė be jokio pasigailėjimo. Nuotraukoje flambergas viduryje.