2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Dvi pamokančios istorijos ir moralas.

Istorijoje kartais galima rasti įdomių paralelių ir pamokymų. Štai V m.e. amžiuje britų karalius Vortigernas pasikvietė į pagalbą anglus, saksus ir jutus su jų karo vadais Hengistu ir Horsa priešakyje. Germanai turėjo padėti britams kovoje su piktais, skotais ir romėnais, o britai savo ruožtu įsipareigojo aprūpinti germanus viskuo ko šiems reikės ir sumokėti tam tikrą užmokestį. Sumušę piktus ir skotus, anglosaksų vadai atsuko ginklus prieš pačius britus. 

Jie išskerdė dalį britų aristokratijos, o patį Vortigerną įkalino. Netrukus prasideda masinė anglosaksiškoji Britanijos kolonizacija.
Panašus įvykis nutiko ir kiek vėliau arčiau Lietuvos. 1225 m. lenkų kunigaikštis Konradas I Mazovietis pasišaukia vokiečių kryžiuočius bendrai kovai su prūsais bei pažada jiems žemių. Sustiprėję vokiečiai ne tik kovoja prieš prūsus, bet netrukus atsuka ginklus ir prieš pačius lenkus, buvusius savo globėjus. Vyksta masinė kolonizacija ir germanizacija. Ilgainiui didelės baltiškos ir slaviškos teritorijos tampa vokiškomis.
Šių dviejų istorijų moralas toks: spręsdamas ginčus su kaimynais, nesikviesk stipresnių "užtarėjų" pagalbon, kadangi tarytum tau pagelbėti ateinantys vyriokai gali atsisėsti tau pačiam ant sprando ir pasirodyti žymiai piktesniais bei klastingesniais už buvusius kaimynus.
Paveikslėlyje vaizduojama anglosaksų invazija į Britaniją.