2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Cezario pjūvio istorija

Romoje šis įstatymas vadinosi "Lex Regia" (Karališkasis įstatymas), tačiau vėliau jis gavo "Lex Caesarea" pavadinimą. Manoma, kad pirmasis jį priėmė legendinis romėnų karalius Numa Pompilijus ( 753 m. – 673 m. pr. m. e.), o pats įstatymas rėmėsi tuometiniais religiniais papročiais mirusią gimdyvę laidoti atskirai nuo žuvusio vaisiaus. Tai yra, pagal paprotį moteris negalėjo būti palaidoti nėščia, kadangi tai prieštaravo religiniams ankstyvųjų romėnų įsitikinimams. 


Vėliau Romos įstatymas reglamentavo pagal išgales gelbėti vaisių jei gimdymo metu jo motina mirtų. Pasak legendos, būtent taip gimė vienas iš Julijaus Cezario protėvių, gavęs „pjautinio“ (lot. Caeso - pjaunu) pravardę. Iš čia ir įstatymas pavadinimas „Lex Caesarea“, kuris vėliau išsivystė į tai, kas mūsų dienomis vadinama Cezario pjūviu.