2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

"Blaivininkų maištas" Rusijoje

XIX a. blaivybės draugijos kūrėsi ir veikė ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose rusiškose gubernijose, kurių gyventojai nusprendė sekti lietuvių pavyzdžiu. Tik Rusijos blaivininkai ėmėsi reikalus tvarkyti savaip – su rusiškų temperamentu.... 1859 metais blaivybės draugijos veikė 32 Rusijos gubernijose. Jų sueigų metu draugijų nariai (daugiausia valstiečiai) pasižadėdavo visiškai nevartoti alkoholio ir sutikdavo su piniginėmis ar netgi fizinėmis bausmėmis jeigu šio pažado nesilaikysią. 


Kadangi valstybė visokeriopai rėmė alkoholio pardavimus, radikaliausi blaivininkai nusprendė imtis veiksmų. 1859 metų pavasarį "negeriančiųjų maištas" apėmė 15 gubernijų Pavolgyje, Prieuralėje ir Vidurio Rusijoje. Pagrindinis sukilusių taikinys buvo karčemos ir kitos prekybos degtine vietos, kurios buvo nuoširdžiai niokojamos, o jų savininkai – prikulami. Nukentėjo apie 3000 alkoholio prekiautojų, kurie iš pradžių bandė nuraminti sukilusius pigindami degtinę ar dalindami ja visiškai veltui. Valdžia netgi nurodė stačiatikių dvasininkams susilaikyti nuo blaivaus gyvenimo propagavimo savo pamoksluose, tačiau niekas nepadėjo. Pagaliau prieš siautėjančius abstinentus buvo mesta kariuomenė, ir tik tada pavyko sustabdyti kabokų pogromus. 780 aktyviausių blaivininkų buvo išsiųsta į Sibirą, o iš viso suimta virš tūkstančio žmonių. Kaip ir Lietuvoje, Rusijos blaivybės sąjūdis pasitarnavo valstietijos sąmoningumo žadinimui, o taipogi buvo viena iš priežasčių panaikinti baudžiavą.
Paveiksliuke antialkoholinis plakatas carinėje Rusijoje.