2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Apie tai kaip imperatorius Julianas Atsimetėlis pagonybę restauravo...

Imperatorius Flavijus Klaudijus Julianas (331 – 363), dar kitaip vadinamas Julianu Atsimetėliu arba Julianu Filosofu yra laikomas paskutiniu Romos imperatoriumi – pagonimi, kuris imperijoje bandė atkurti pagoniškus protėvių tikėjimus bei kultus. Julianas buvo žymaus, visomis išgalėmis krikščionybę Romoje tvirtinusios imperatoriaus Konstantino I Didžiojo sūnėnas, tačiau, skirtingai nuo dėdės, turėjo savo „religinę šalies viziją“.


Tapęs imperatoriumi, neoplatonizmo idėjų šalininkas Julianas ėmėsi įnirtingai restauruoti senuosius pagonių kultus dėl ko gavo Atsimetėlio (Apostata) pravardę.

Kadangi tuo metu pagoniškų šventyklų beveik nebuvo, Julianas pradėjo aukoti krikščionių šventyklose ir tuo, pasak legendos, labai papiktino krikščionis.

Supratęs, kad rekonstruoti daugelio prarastų senųjų pagonybės formų nepavyks, Julianas kai ką pasiskolino iš krikščionių Bažnyčios organizacijos, o būtent – griežtą dvasininkų (šiuo atveju – žynių) hierarchiją, tam tikrus pagoniškai modifikuotus liturginius „mišių“ elementus, pamokslavimą, kitus dalykus. Manoma, kad perimti kai kuriuos krikščionių tradicijos elementus Julianą paskatino ne palankumas krikščionybei, bet tikėjimas, kad tokiu būdu bus lengviau atversti į pagonybę krikščionis. 362 metų įsakymu imperatorius leido atkurti pagoniškas šventyklas ir liepė gražinti joms nusavintą turtą. Tam tikra prasme įsivyravo visiška religijos laisvė, kuri turėjo sugriauti krikščionių bažnyčia iš vidaus (Julianas leido veikti visoms anksčiau persekiotoms krikščionių sektoms). Krikščionybės atsisakiusiems buvo žadama daug privilegijų, kuriomis pasinaudojo nemažai imperijos gyventojų. Romėnų istorikas Amianas Mercelinas savo „Romos istorijoje“ rašo: „Jis [Julianas] uždraudė krikščionių religiją išpažįstantiems mokytojams dėstyti retoriką ir gramatiką, jeigu jie nesugrįš prie dievų garbinimo“.
Nežinia kuo būtų pasibaigusios visos religinės imperatoriaus reformos, tačiau valdovu tik du metus pabuvės Julianas žuvo kovų su persais metu. Pagal kitas versijas imperatorius nusižudė, pamatęs savo kariuomenės pralaimėjimą ar buvo nužudytas savo paties karių-krikščionių. Sekantis imperatorius, Jovianas, gražino Bažnyčiai visas privilegijas, nors, kaip sakoma, žvelgė į pagonybę gana pakančiai. 
Paveiksliuke Julianas Atsimetėlis.