2013 m. rugsėjo 17 d., antradienis

Apie saksų dvikovų papročius

Tai dabar kiekvienas turi lygias teises ir panorėjęs gali bylinėtis, muštis bei konfliktuoti su kuo nori. Na, žinoma, prieš tai pravartu pagalvoti ir apie galimą teisinę atsakomybę.


Senojoje saksų visuomenėje, kurioje konfliktai neretai buvo sprendžiami juridinę galią turinčių dvikovų pagalba, kautis galėjai iškviesti tik pagal socialinę padėtį sau lygų asmenį. Taigi, laisvas žmogus galėjo kautis tik su laisvu žmogumi, o abidvi pusės prieš kovą turėjo pateikti savo visuomeninio statuso įrodymus. 

1221 – 1225 m. teisynas „Saksų veidrodis“ apie tai skelbia:

"Jeigu laisvas žmogus iššauks kitą žmogų iš jam lygaus visuomenės sluoksnio į dvikovą, tai pirmasis turi įvardinti keturis savo protėvius ir parodyti savo handgemal ".
 
Sąvoka handgemal į lietuvių kalba neišverčiama, bet ji reiškia tam tikrą laisvos giminės ženklą ar parašą.
 
Jeigu minėtos sąlygos nebuvo įvykdomos, iššauktasis į dvikovą turėjo teisę nestoti į kovą, kadangi kyla įtarimas jog kvietėjas neatitinka garbingo "laisvo žmogaus" statuso. O kautis su už save žemesnio visuomenės sluoksnio atstovu buvo laikoma negarbe.