2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Apie budelių kalavijus

Ankstyviausias išlikęs vokiškojo budelio kalavijo egzempliorius datuojamas apie 1540 metus. Nusikaltėlio galvos nukirsdinimas kalaviju reikalavo kiek kitokios technikos nei toks pats veiksmas kirviu.  
 

Pasmerktajam nereikėjo guldyti galvos ant tam tikro paaukštinimo (kaip, kad daroma vykdant mirties bausmę kirviu), o kaklas dažniausiai laikytas tiesiai. Paprastai kalaviju ginkluotas budelis smogdavo horizontalų arba įstrižą kirtį ir galvą nulėkdavo nuo pečių. Ko gero, tam reikėjo ir didesnės fizinės jėgos nei kapojant kirviu. Būta atvejų, kad mažiau patyręs ar fiziškai silpnesnis budelis nesugebėdavo nukirsti galvos vienu kirčiu kas neretai sukeldavo minios pyktį ir panieką.

Budelių kalavijai paprastai buvo dvirankiai. Dažniausiai durimui skirto aštraus „smaigalio“ jie neturėjo: kalavijo smaigas buvo bukas, užapvalintas ar tiesiog nukirstas lygiu kampu. Geležtė buvo plati – 6-7 cm, o svoris kartais viršijo 2 kg. Panašūs kalavijai pasižymėjo įvairiais įrašais ir ant jų vaizduojamais teisingumo simboliais. Pavyzdžiui, įrašas ant vieno iš vokiškųjų budelių kalavijų skelbė: „Kai šį kalaviją aš keliu, amžinojo gyvenimo vargšui nuodėmingajam linkiu“. Šiaip nukirsdinimas kalaviju buvo laikomas gana garbinga mirties bausme, jeigu ką
Nuotraukoje XII a. vokiškas budelio kalavijas.