2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

1109 m. kautynės Šunų lauke

Vienas iš dabartinių Vroclavo rajonų yra vadinamas keistu pavadinimu - Šunų laukas (lenk. Psie pole, vok. Hundsfeld).
1109 m. toje vietoje susidūrė Henriko V-ojo vadovaujama Šventosios Romos imperijos kariuomenė su Boleslovo III-iojo lenkų kariauna. Vokiečiai puolė lenkus ne tik kerštaudami už Bohemijos nuniokojimą, bet ir kurstomi lenkų valdovo Boleslovo III-iojo brolio Zbignievo, kuris pats siekė valdžios.
Mūšis Šunų lauke baigėsi lenkų kariaunos pergale tačiau iš kur kilo toks pavadinimas? Krokuvos vyskupas Vincentas Kadlubekas (1160-1223) savo kronikoje rašo: "Daugybės kritusių kūnus ėdantys šunys tapo tokie aršūs, kad niekas nedrįso laidoti žuvusių". Tuo tarpu vokiečių istorikai linkę abejoti dideliais mūšio mastais (tam yra pagrindas) ir vertina jį kaip nieko nelėmusi negausių vokiečių ir lenkų būrių susidūrimą.
Beje, 1111 m. kurstytojas Zbignievas buvo įkaltintas ir apakintas Boleslovo III-iojo nurodymu.