2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

10 populiarių mitų apie Senovės Romą

Šį tekstą radau viename iš užsienio forumų, jis man pasirdė įdomus, todėl paverčiau kai ką pridėdamas nuo savęs.
1. Neronas grojo arfa kai Roma degė. 
Dabartiniai istorikai mano, kad gaisrui prasidėjus Nerono išvis nebuvo Romoje. Gaisras kilo senųjų sandėlių kvartaluose, nors paskiau jo sukėlimu apkaltino krikščionis (prasidėjo jų persekiojimas). Išgirdęs apie gaisrą, Neronas iškart atvyko į Romą ir dėjo visas pastangas gyventojams gelbėti bei nukentėjusiems šelpti. Mintis, kad būtent krikščionys kalti dėl Romos gaisro šovė į galvą ne Neronui. Šie gandai gimė paprastos liaudies tarpe ir žaibiškai paplito visame mieste. Neronas jais pasinaudojo ir įsakė persekioti krikščionis. Tai patvirtina istorikas Tacitas. 

2. Gladiatoriais buvo tik vyrai. 
Faktiškai, moterys irgi galėjo būti gladiatorėmis (jos buvo vadinamos žodžiu gladiatrix). Pirmosios užuominos apie gladiatores siekia Nerono valdymo laikus. Yra dokumentinių užuominų, kad dailiosios lyties gladiatorių galėjo būti ir anksčiau. Moterų-gladiatorių pasmerkimas siejamas su Flavijų bei Trajano epochomis ir gali būti rastas VI-ojoje Juvenalio satyroje, kurioje teigiama, kad paprastai šios gladiatorės buvo „aštrių pojūčių“ mėgėjos ne iš pačių žemiausių visuomenės sluoksnių. Savo įsakymu imperatorius Severas uždraudė moterims „gladiatoriauti“, tačiau ši draudimas buvo ignoruojamas. 
3. "Ir tu, Brutai?"
Paskutinieji žudomo Cezario žodžiai buvo „Ir tu taip pat“, kuriuos Svetonijus graikiškai užrašė Και συ Τέκνον (kai su teknon). Šis pasakymas buvo skirtas Brutui, tačiau frazę „Ir tu, Brutai?“ sugalvojo Šekspyras. Priešmirtinių Cezario žodžių prasmė nėra tiksliai nustatyta, bet, galimas dalykas, kad jie galėjo reikšti „Tu būsi sekantis“. Cezaris mokėjo lotynų ir graikų kalbas, todėl žodžius galėjo ištarti graikiškai. 
4. Romėnai pabarstė Kartaginos žemę druska. 
Pasak mito, nukariautos ir prakeiktos Kartaginos žemę romėnai barstė druska, kad niekas daugiau ten negalėtų gyventi. Faktiškai tai yra žymiai vėliau sukurtas, nieko neparemtas mitas. Romėnai sugriovė Kartaginą ir paliko iš jos plikus griuvėsius, tačiau žemės brangia druska niekas nebarstė. 
5. Romėnai vilkėjo togas. 
Kalbėdami apie romėnus visuomet įsivaizduojam juos su togomis. Iš tiesų togos buvo daugiau oficialus aprangos elementas ir sakyti, kad visi romėnai vilkėjo togas yra tas pats kas teigti jog visi anglai vaikščiojo su cilindrais. Juvenalis rašo: „Italijoje yra daugybė vietų, kuriose, tiesą sakant, žmonės nugyvena visą gyvenimą nekart neužsivilkę togos“. 
6. Vargani plebėjai. 
Mūsų laikais sąvoka „plebėjas“ naudojama apibrėžti žemiausių visuomenės sluoksnių atstovus, tačiau Romoje plebėjai sudarė didžiumą gyventojų ir buvo tam tikra pilietinė atsvara kilmingiems patricijams. Plebėjai galėjo būti (ir dažnai buvo) labai turtingais žmonėmis bei užimti atsakingus valstybės postus.
7. Romėnai kalbėjo lotyniškai. 
Taip, bet iš tiesų romėnai kalbėjo ta lotynų kalbos forma kuri vadinama vulgariąja lotynų (arba „liaudies lotynų“) kalba. Ši forma skyrėsi nuo klasikinės lotynų kalbos, kurios mokoma universitetuose. Romoje klasikinė lotynų kalba buvo naudojama oficialiojoje aplinkoje. Vėlesniais laikais rytinėje Romos imperijos dalyje dominavo graikų kalba. 
8. Vomitorijai.
Pasak populiaraus mito, Romoje egzistavo specialios patalpos – vomitorijai, kur sočiai prisivalgius puotoje buvo galima išsivemti, o po to grįžti ir tęsti puotą. Iš tiesų vomitorijais buvo vadinami koridoriai į amfiteatrų gilumą. Panašūs įrengti šiuolaikiniuose futbolo stadionuose ir jų paskirtis – tolygiai paskirstyti žiūrovų srautus. 
9. Atija.
Žymiame seriale „Roma“ Oktaviano motina ir Cezario dukterėčia Atija pavaizduota kaip palaido elgesio aukštuomenės intrigantė. Iš tiesų tikroji Atija buvo labai garbinga ir padori moteris. 
10. Nykštys. 
Priešingai įsitvirtinusiam mitui, nuleistas ar pakeltas imperatoriaus nykštys niekuomet nebuvo laikomas ženklu nužudyti ar pasigailėti arenoje nugalėto priešo. Tam buvo naudojai kiek kitokie ženklai. Jeigu gladiatorius nužudydavo savo priešininką prieš imperatoriui parodant signalą, tai buvo laikoma žmogžudyste.