2017 m. lapkričio 17 d., penktadienis

1421 m. Vienos pogromų liudijimas

1421 m. antisemitizmu pasižymėjusio hercogo Albrechto II Habsburgo iniciatyva iš Vienos išvaryti visi žydai. Apie du šimtai judėjų sudeginti tiesiog mieste, konfiskuotas jų turtas, griautos sinagogos. 

2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienis

Didžioji Miuncheno aludė „Bürgerbräukeller“

1923 m. lapokričio 8-9 d. Miunchene įvyko vadinamasis Alaus pučas. Tą naktį A. Hitlerio vadovaujami nacionalsocialistai (+ garsusis kaizerio generolas E. von Ludendorffas) pabandė užgrobti valdžią mieste. Perversmas nepavyko, žuvo 16 fiurerio bendražygių, A. Hitleris kuriam laikui nuteistas kalėti. Bet įrašas ne visai apie tai, o apie patį Alaus pučo pavadinimą. 

2017 m. lapkričio 7 d., antradienis

Atjojo ulonai...į Vilnių ir Lvovą

„Atjojo ulonai“ (Przybyli ułani) – kariška lenkų daina. Melodija liaudies, o žodžius 1914 m. sukūrė Feliksas Gwiżdżas. Tiesa, tų žodžių variantų yra nemažai. Pats teksto autorius Pirmojo pasaulinio karo metais stojo tarnauti į prieš rusus kovojusius Lenkų legionus, kuriems vadovavo J. Pilsudskis. 

2017 m. lapkričio 6 d., pirmadienis

1943 m. Vatikano bombardavimas

1943 m. lapkričio 5 d. 20.10 val. bombarduotas Vatikanas. Iki 2010 m. manyta, kad Šventąjį Sostą bombardavo britai, bet pasirodė, kad tai padarė italai. Bombos numestos su tikslu sunaikinti Vatikano radija, kuris, kaip įtarta, perduoda sąjungininkams koduotas žinutes. Pataikyta į keramikos dirbtuves ir kelis pastatus. Per bombardavimą žmonės nenukentėjo. 

2017 m. lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Spėjamas kunigaikščio Jaroslavo Vsevolodovičiaus šalmas

1808 m. Vladimiro gubernijos valstietė A. Larionova žemėje atrado senovinį šalmą, kuris netrukus pateko į vietos dvasininko rankas. Dvasininkas šalmą išsiuntė Rusijos carui Aleksandrui I, o tas perdavė istorikams. 

2017 m. spalio 12 d., ketvirtadienis

Wilhelmas II ir daugybė jo uniformų

Sakoma, kad Vokietijos kaizeris Vilhelmas II mėgo puošnius mundurus. Nors kas, tiesą sakant, iš tų laikų monarchų jų nemėgo? Tačiau įdėmiau patyrinėjus įvairias kaizerio nuotraukas pamatai, kad mėgo jis pozuoti su įvairių šalių karine uniforma. 

2017 m. spalio 10 d., antradienis

JAV kariuomenės kapralo P. J. Vaitiekūno kapas

Kiekvienas iš musų filmuose yra matęs amerikiečių karių kapines ir didžiuliuose plotuose baltuojančias kryžių eiles. Žinoma, kad tokių tokių kapinių galima rasti ir Europoje. Daugelis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių amerikiečių karių palaidoti šiaurinėje šalies dalyje.

2017 m. liepos 28 d., penktadienis

Raguoti lietuviai dūmoja...

Paneiginėti, kad vikingų šalmai buvo be ragų jau tapo taip pat įprasta, kaip ir kadaise juos vaizduoti su ragais. Ragai tapo įvaizdžiu, netgi komercija, ką liudija populiarios atributikos pardavimai.

2017 m. liepos 21 d., penktadienis

Francišekas Duchinskis ir jo rusų tautos kilmės teorija

1816 m. dabartinės Ukrainos teritorijoje nusigyvenusių šlėktų šeimoje gimusį Francišeką Duchinskį (Franciszek Henryk Duchiński) labiausiai išgarsino ne moksliniai laipsniai, ne etnografijos ir istorijos darbai, ir net ne tai, kad jis buvo Paryžiaus etnografų draugijos viceprezidentas. Labiausiai šio pono pavardę išpopuliarino savita teorija apie rusų tautos kilmę. Šiais laikais jis neabejotinai būtų pavadintas didžiausiu rusofobu.

Karalienė Europa

Karalienės Europos (lot. Europa Regina) motyvas Senojo Žemyno kartografijoje atsirado maždaug XVI a. Viduramžiais pasaulio centru laikyta Jeruzalė, tad Europa, atskirai nuo Rytų kraštų, vaizduota be galo retai.

2017 m. liepos 20 d., ketvirtadienis

Kaip Nikolajus II kates ir šunis šaudė

Paskutinis Rusijos caras Nikolajus II, kaip ir visi jo rango žmonės, mėgdavo pamedžioti. Ji mielai griebdavo šautuvą ir su savo svita traukdavo laimikio. Tačiau tenka pasakyti, kad monarchas medžiojo ne tik laukinius miškų žvėris ir paukščius, bet ir, pavyzdžiui,... kates. Carui įprastas dienoraščio įrašas: „Šiandien bevaikščiodamas nušoviau kelias kates“ (arba varnas).

2017 m. liepos 19 d., trečiadienis

Padegėjas ir šuva Ezekielis diu Ma

Lietuviams Ezekielio diu Ma (1630-1703, Ezéchiel du Mas, comte de Mélac) pavardė mažai kam žinoma, bet štai Pietvakarių Vokietijoje apie šį karaliaus Liudviko XIV generolą sklido labai nekokia šlovė.

2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos vainikavimo ceremonija.

Lygiai prieš 90 metų, tai yra, 1927 m. liepos 2 d., Vilniuje vainikuotas Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas. Pagrindinės iškilmės vyko Katedros aikštėje, ceremonijai vadovavo aukščiausias Lenkijos Katalikų bažnyčios hierarchas – Varšuvos arkivyskupas, kardinolas Aleksandras Kakowskis.

2017 m. birželio 27 d., antradienis

Kaip vokiečiai guralių SS dalinį formavo

Guraliai (gόrali – kalniečiai) – Pietinėje Lenkijoje gyvenanti etninė grupė. Lenkai guralius laiko lenkais, tačiau patys guraliai taip mano ne visuomet. Kartais teigiama, kad guralių kilmėje susipynė vakarų slavų ir Balkanų valachų šaknys. Nuo lygumų lenkų guraliai skirasi tautiniu kostiumu, tarme, turi savitas tradicijas. Jų „separatistinė“ gurališkoji savimonė niekada nebuvo pernelyg stipri.

2017 m. birželio 19 d., pirmadienis

„Grenfell Tower“ gaisras – ne pirma nelaimė Londono daugiabutyje.

Praėjusią savaitę, naktį iš birželio 13 į 14 d. Londoną sukrėtė nelaimė. Vakarinėje miesto dalyje užsiliepsnojo 27 aukštų 120 butų „Grenfell Tower“ daugiabutis, pastatytas 1974 m. Tikslios nelaimės priežastys vis dar nepaskelbtos, tačiau gaisras sukėlė tiek vietos gyventojų pyktį Londono valdžios atžvilgiu, tiek įvairių katastrofos versijų aptarimus.

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Kaip planuota kariauti dviem frontais

Nepaisant to, kad apie karo dviem frontais pragaištingumą Vokietijoje prabilta dar Otto von Bismarcko laikais, būtent tokiam galimam scenarijui pradėta ruoštis dar XIX a. pabaigoje. Kaip realiausias priešas įvardinta Prancūzijos–Rusijos koalicija. Per toli esančiai Britanijai, jei ta sugalvotų kištis, teiktas antraeilis vaidmuo.

2017 m. gegužės 23 d., antradienis

Britų kovos peilis F–S

Didžiajai Britanijai kariaujant prieš Vokietiją iškilo didelis kovos peilių poreikis. 1940 m. specialiųjų pajėgų instruktoriai Billas Fairbairnas ir Erikas Sykesas pasiūlė savo kovos peilio variantą, kuris netrukus patvirtintas ir pradėtas masiškai gaminti 1941 m.

2017 m. gegužės 1 d., pirmadienis

Pasienio bažnytkaimis Buivydžiai

Šiandien užklydau į Buivydžių bažnytkaimį, esantį palyginti netoli Vilniaus, 17 kilometrų ryčiau Nemenčinės, keli kilometrai nuo Gudijos sienos. Iš tiesų važiavau iš Nemenčinės į Lavoriškes ir pasukti turėjau prieš Buivydžius, na bet, galvoju, ne kasdien pasitaiko užsukti į tokį užkampį.

2017 m. balandžio 27 d., ketvirtadienis

Iš kur kilo žodis "bulvaras" ir sąvoka "bulvarinė spauda"

Mūsų dienomis žodis „bulvaras“ reiškia iš abiejų pusių medžiais ar želdiniais užsodintą gatvės dalį, arba kartais tiesiog pėsčiųjų zoną mieste. Tačiau senovėje šio žodžio reikšmė buvo visai kitokia.

2017 m. balandžio 25 d., antradienis

Kodėl LSSAH simbolis buvo raktas

Šiandien trumpai apie keistoką simbolį – raktą, kuris puikavosi ant 1-osios SS tankų divizijos divizijos „Leibstandarte Adolf Hitler“ technikos. Ši tankų divizija susikūrė asmeninio Adolfo Hitlerio vardo SS pulko pagrindu (LSSAH arba LAH), kuris iš pradžių atliko partinių renginių apsaugos ir garbės sargybos funkcijas, o nuo 1935 m. tapo pilnaverčiu kariniu daliniu.

2017 m. balandžio 16 d., sekmadienis

Velykos rusų fronte 1915-1917 m.

1915 m. Velykos. Kaip pranešė Maskvos laikraštis „Utro Rossiji“, šventės išvakarėse vokiečių lėktuvai virš rusų apkasų išmėtė lapelius su prašymu per Velykas nešaudyti. Šis pasiūlymas iš pradžių sutiktas labai atsargiai. „Apgaus vokiečiai“, – sakydavo karininkai. Manyta, kad vos tik rusai pradės ruoštis Velykoms, priešas užgrius artilerijos ugnimi ar puls į ataką. Bet taip nenutiko.

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Apie sovietinę "liaudies draugovę"

1959 m. Sovietų Sąjungoje įkurta „Savanoriškoji liaudies draugovė“. Panašių „milicijos rėmėjų“ SSRS būta ir seniau, bet šįkart organizacija patvirtinta įstatymiškai, o jos veikla bei teisės reglamentuotos visasąjunginiu mastu.

2017 m. kovo 4 d., šeštadienis

Švedų didikas ir mėlynoji suomių svastika

Prieš keletą dienų FB rašiau, kad suomiai savo karinių oro pajėgų emblema pasirinko mėlyną svastiką todėl, kad pirmasis lėktuvas, kurį jiems padovanojo Švedijos didikas Ericas von Rosenas, buvo pažymėtas būtent šiuo simboliu. Kas toks tas paslaptingasis ponas?

2017 m. vasario 19 d., sekmadienis

Vieno "vilko vaiko" istorija...

Leidykla „Briedis“ pristato Ingeborgos Jacobs knygą „Vilko vaikas. Neįtikėtina Rytprūsių mergaitės Liesabeth Otto gyvenimo istorija“. Nuo 2011 iki 2015 metų Vokietijoje išėjo 13 šios knygos leidimų. Tad apie pačią knygą, o taip pat pateikiame ištrauką iš jos. 

2017 m. vasario 18 d., šeštadienis

1921–1922 m. Pavolgio badas ir žmogėdrystės atvejai

Naujaisiais, 1922 m., Maskvoje gauta vis daugiau pranešimų apie žmogėdrystės atvejus. Sausio 22 d. suvestinėse minimas kanibalizmas Baškirijoje, o sausio 23 d. pranešta, kad Samaros gubernijoje tokie atvejai jau nebe vienetiniai.
Nuotraukos gali šokiruoti, tad kaip ir +18 turėtų būti. 

2017 m. vasario 13 d., pirmadienis

Baltoji Karelija fotografo I.K.Inhos akimis

I. K. Inha (1865–1930) – suomių fotografijos pionierius. Jis gimė Virato mieste Vidurio Suomijoje. Tikrasis jo vardas ir pavardė – Konradas Nyströmas, tačiau šis švedų kilmės vyrukas pakeitė savo pavardę į suomišką.

2017 m. vasario 12 d., sekmadienis

Konradas Lorenzas ir jo agresijos teorija

Konradas Lorenzas (1903-1989) – žymus austrų mokslininkas, zoologijos ir zoopsichologijos specialistas, 1973 m Nobelio premijos medicinos srityje laureatas. Ilgus metus jis tyrinėjo agresiją gyvūnų pasaulyje ir teigė manantis, kad lygiai tie patys principai, kaip gamtos kūriniui, tinka ir žmogui.

2017 m. vasario 11 d., šeštadienis

Apie Smolnio kilmingųjų mergaičių institutą

Rusijos imperijoje pirmoji mokymo įstaiga aukštuomenės merginoms įkurta Jekaterinos II valdymo laikais, 1764 m. Iki to laiko manyta, kad dailiosios lyties atstovėms jokio mokslo nereikia, nes šeimoje turi būti protingas tik šeimos tėvas, broliai, o paskiau – merginos vyras. Žinoma, kilmingose šeimose būta kažkokio namudinio mokslo, tačiau elitinė mokykla tik merginoms įkurta pirmą kartą.

2017 m. vasario 9 d., ketvirtadienis

Masinis pamišimas ekstrasensų aukso amžiuje

Sakoma, kad istorijoje būna momentų, kai visuomenę užgriūna masinės psichozės. Tokios, į kurias įsitraukia ne šimtai, ir net ne dešimtys tūkstančių, o milijonai piliečių. Viena tokių psichozių perestrojkos laikais krėtė visą SSSR. Liaudyje jį kartais vadinta „ekstrasensų pamišimu“.

2017 m. vasario 6 d., pirmadienis

Apie Šveiko autorių - vieną raudonąjį komisarą

„Šauniojo kareivio Šveiko“ autorius Jaroslavas Hašekas ne tik buvo talentingas rašytojas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, bet ir... Raudonosios armijos komisaras, agitavęs Sovietų Rusijoje buvusius čekus bei slovakų prisidėti prie komunistų. 

2017 m. vasario 1 d., trečiadienis

Senosios Lietuvos valdovai M.Barvickio piešiniuose

XX a. pradžioje gyveno toks lenkų dailininkas, Mečislovas Barvickis. 1908 m. jis nutapė piešinių, kuriuose pavaizduoti Lietuvos kunigaikščiai. Taigi, prašome susipažinti. Šiuos atvirukus (?) radau delcampe.net aukcione. Tiesa, kunigaikščių vardai originaliuose piešiniuose parašyti lenkiška maniera, bet kažkokie geri žmonės surašė lietuviškai.  

2017 m. sausio 28 d., šeštadienis

Repatriacija prieš okupaciją (II dalis)

Prieš sovietinę Latvijos bei Estijos okupaciją A. Hitlerio nurodymu iš šių šalių pasitraukė dešimtys tūkstančių etninių vokiečių. Mūsuose šis faktas minimas nedažnai, tad pateikiame ištrauką iš leidyklos „Briedis“ išleistos knygos „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“. Antroji dalis.

2017 m. sausio 27 d., penktadienis

Vasilisa Kožina. Mitas ar tikrovė?

1812 m., kai Rusija kariavo su Napoleonu, Sankt Peterburgo žurnale „Tėvynės sūnus“ atsirado pastabėlė apie tokią Smolensko gubernijoje gyvenančią kaimo seniūno žmoną, liaudies didvyrę Vasilisą Kožiną.

2017 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Sprogstanti žiurkė

Sprogstanti žiurkė – Antrojo pasaulinio karo laikų britų išradimas. Veikiau eksperimentas, nes masinė šių keistokų sprogmenų gamyba taip ir nepradėta. Be jokios abejonės, tai buvo vienas įdomiausių Jungtinės Karalystės kariškių sumanymų, galintis nustebinti dar ir šiandien.

2017 m. sausio 21 d., šeštadienis

Repatriacija prieš okupaciją (I dalis)

Prieš sovietinę Latvijos bei Estijos okupaciją A. Hitlerio nurodymu iš šių šalių pasitraukė dešimtys tūkstančių etninių vokiečių. Mūsuose šis faktas minimas nedažnai, tad pateikiame ištrauką iš leidyklos „Briedis“ išleistos knygos „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“.

2017 m. sausio 20 d., penktadienis

Tragedija Chodyno lauke

1896 m. Rusijoje pradėjo karaliauti caras Nikolajus II. Ta proga, gegužės 30 d., Maskvos pakraštyje esančiame Chodyno lauke turėjo būti surengtos „liaudies linksmybės“, per kurias visiems atvykusiems žadėtos dalinti dovanos: atminimo puodelis su caro monograma, meduolis su herbu, dešra, saldumynai.

2017 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

Santuoka "distanciniu būdu"

Nuo 1939 m. lapkričio mėnesio nacistinėje Vokietijoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis sudaryti santuokas „distanciniu būdu“. Dažniausiai taip su fronte kovojančiais kariais susituokdavo namuose likusios jų sužadėtinės.

2017 m. sausio 17 d., antradienis

Svastikos liguistoje komunisto vaizduotėje

Gyveno toks fanatiškas ir kartu ganėtinai kuoktelėjęs bolševikas Pavelas Postyševas (1887–1939). kuris pagarsėjo net tik kaip vienas iš Stalino represijų bei Holodomoro Ukrainoje organizatorių, bet ir kaip nenuilstamas kovotojas su priešiška simbolika. Svastikas ir Trockio profilius Postyševas įžvelgdavo ten, kur jų neįžvelgdavo niekas, tokiu savu elgesiu glumindamas net pačius nepakaltinamiausius NKVD-istus.

2017 m. sausio 3 d., antradienis

"Istorija nuotraukose" persikelia į FB

Laikas parodė, kad „Istorija nuotraukose“ – tapo viena sėkmingiausių istidom.lt rubrikų. Daugiau nei metus ji buvo savaitinė, vienu kartu publikuota po 20-30 senų, mažai kam matytų nuotraukų su trumpais aprašymais. Visas tas foto serijas galima pamatyti čia.

2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Krokuvos prakartėlių tradicija

Tradicija įrenginėti Kalėdų prakartėles siejama su viduramžiais. Teigiama, kad vienas pirmųjų tai daryti pradėjo iš Italijos kilęs šv. Pranciškus Asyžietis. Netrukus prie katalikiškos Europos bažnyčių bei vienuolynų Kristaus gimimo švenčių proga pradėtos statyti medinės prakartėlės su pagrindiniais herojais: Mergele Marija, Juozapu, Kūdikėlių Jėzumi lopšyje, trimis karaliais.

2016 m. gruodžio 27 d., antradienis

Prieškalėdinis vajus 1910 m. Niujorke

Kalbų dėl Kalėdų „sukomercėjimo“ pasigirsta kiekvienais metais. Visos tie plepalai jau patys tapo tradicine banalybe, nes dažniausiai juos pradeda būtent tie kas, patys aktyviai prisideda prie Kalėdų virtimo spalvingu reklaminiu šou.

2016 m. gruodžio 23 d., penktadienis

Šv. Liucija, "šviesos karalienė" ir žvakių vainikas

Kiekvienų metų gruodžio 13 d. Skandinavijoje, ir ypač – Švedijoje, švenčiama šv. Liucijos diena. Iš skaisčiai baltas sukneles vilkinčių merginų renkama Liucija – „šventės karalienė“, kuriai ant galvos uždedamas degančių žvakių vainikas.

2016 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Apie žiemos demoną Krampusą

Vidurio Europos šalyse, ypač Alpių regione, nuo seno žinomas žiemos demono Krampuso vaizdinys. Jo vardas kildinamas iš senųjų vokiškų žodžių, reiškiančių „nagas“ arba „sudžiuvęs“. Kadaise Krampusas buvo populiarus ne tik Bavarijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, bet ir slavų kraštuose, – Čekijoje, Slovėnijoje.

2016 m. gruodžio 21 d., trečiadienis

Joulupukis ir Kalėdų ožys

Mažai kas žino, tačiau gerasis, Laplandijoje gyvenęs Kalėdų senis kadaise buvo ne toks jau teigiamas mitinis personažas. Vienas iš istorinių jo vardų – Joulupukis, kas, verčiant iš suomių kalbos, reiškia „Julio ožys“. 

2016 m. gruodžio 20 d., antradienis

Kalėdinė L.Helje kūryba

Šių kalėdinių atvirukų autorius, švedų menininkas Lennart Helje kol kas gal ir nėra labai jau „istorinė asmenybė“, nes gimė 1940 m., tačiau jo darbai persmelkti skandinavų folkloru. Autorius iš pradžių save bandė reklamos srityje, bet išgarsėjo būtent kaip Kalėdų atvirukų meistras. Tiesa, jo L. Helje kūriniuose nerasite krikščioniškų siužetų. Pagrindinis personažas – švedų pasakų nykštukas ir įvairūs miško gyviai.  

Žiema, Kalėdos, Naujieji Metai

Nuo 2013 m. antroje gruodžio pusėje pradėdavome skelbti su Kalėdomis bei Naujaisiais metais susijusius įrašus. Tęsime šią tradiciją ir šiemet. Tačiau pradžioje norėtume priminti tuos teminius žiemos šventėms, papročiams bei įdomybėms skirtus įrašus, kurie jau buvo publikuoti. 

2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Bespalvė kola raudonajam maršalui

Paprašyti nurodyti patį amerikietiškiausią prekės ženklą, daugelis nedvejodami paminėtų Coca – Colą. Sovietmečiu tai buvo savotiškas laisvojo pasaulio simbolis – kaip ir iš ant palangės stovinčio VEF‘o sklindantis Amerikos balsas, džinsai ar dolerio kupiūros. Tačiau ką daryti, jeigu esi Tarybų Sąjungos didvyris, kuriam viešumoje šiukštu pasirodyti vartojant tokį imperializmą simbolizuojantį gėrimą, pamėgtą gerti antrojo pasaulinio karo metu?  

2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Vokietis apie sovietų delegaciją 1917–1918 m. taikos derybose

Apie kaizerio generolą, Rytų fronto štabo viršininką Maxa Hoffmanną, kuris pripažino, kad Vokietija rėmė bolševikus su Leninu priešakyje, jau rašiau. O štai kaip Hoffmannas aprašo sovietų delegatus bei jų kultūrą 1917 m. pabaigos – 1918 m. pradžios Brest-Litovsko taikos derybose.

2016 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Saksų siena

Yra Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje toks paminklas, kuris žymi senąją Saksų sieną (Limes Saxoniae). Kas gi buvo toji Saksų siena? Ogi senovinė riba, dykra tarp germanų ir vakarų slavų genčių.

2016 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis

Skaitmenizuota Karaliaučiaus srities baltiškų pavadinimų duomenų bazė

Kodėl skaitmenizuota Karaliaučiaus srities baltiškų pavadinimų duomenų bazė nebuvo padaryta iki šiol, nors mums tai labai svarbu?