Pokalbis. Senųjų amatų dirbtuvės

Apie Vilniuje esančias Senųjų amatų dirbtuves sužinojau visiškai atsitiktinai, po to kai „Istorijos įdomybėse“ parengiau įrašą apie Liepojos Amatininkų namą.

Žinoma, Vilniaus dirbtuvėse, įsikūrusiose adresu Savičiaus g-vė 10, negalėjau neapsilankyti ir nesusitarti dėl pokalbio. Į mano klausimus atsakė vadybininkė Marija ir stiklo meistrė Daiva.

Įdomybių kaleidoskopas (2020 sausis /1 )

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Henrikas III Valua istorijoje žinomas kaip gana spalvingą asmenybė. 1573 m. jis buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu, bet vos po metų, atsilaisvinus Prancūzijos karaliaus sostui... paspruko į gimtinę ir pradėjo karaliauti ten. Bet įrašas ne visai apie tai...

Su 2020!

Savo ir „Istorijos įdomybių“ vardu sveikinu visus su Naujais. Jau ne pirmą kartą rašau tokias naujametines „ataskaitas“, bet jei kažkas skaito ir netingi paspausti „laiką“, tai gal jų reikia?

Šie metais „įdomybėms“ tikriausiai nebuvo kažkuo geresni už praeitus ar užpraeitus. Ypatingais laimėjimais negaliu pasigirti, ypatingų nesėkmių taip pat nebuvo, tai tikriausiai pasiektas kažkoks stabilumas, besitęsiantis jau kelinti metai iš eilės.

Pokalbis su autoriumi R. Judinu

Lietuvoje labai nedaug grožinės literatūros autorių, rašančių apie viduramžių Lietuvą. Būtent todėl kiekvienas naujas kūrinys šia tema – jau yra įvykis. Ypač, jei knyga susilaukia populiarumo.

Istorijos mokslus baigęs Romanas Judinas – vienas iš tų perspektyviųjų, daugybės gerų atsiliepimų susilaukusių Lietuvos autorių. Pernai išleistas debiutas „Karūnos švytuoklė“ knygų lentynose neužsigulėjo. Na, o visai neseniai pasirodė pirmosios dalies tęsinys „Įtrūkęs plienas“. Taigi, „Istorijos įdomybės“ negalėjo nepakalbinti Romano, kuris sutiko atsakyti į klausimus.

Apie tai kas vienija istorijos ir geologijos mokslus

Su dr. Jonu Šečkumi, „Geologo kelionių“ įkūrėju ir siela esame pažįstami. Šis mokslininkas ne tik dėsto Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetuose, bet ir rengia didelio pasisekimo sulaukiančias geologines ekskursijas po gimtąjį kraštą bei užsienio šalis. Ko gero, daugelis mano, kad geologija su istorija, jei ir siejasi, tai labai netiesiogiai. Pabandykime išsiaiškinti.

Ar Mirties slėnyje prie Nidos iš tiesų siautė mirtis?

Apie vadinamąjį Mirties slėnį, esantį tarp Nidos ir Rusijos sienos, išgirdau prieš kelis metus. Ieškodamas informacijos apie šį keistą ir bauginantį pavadinimą sužinojau, kad kažkur čia, smėlynuose, kalinti į vokiečių nelaisvę patekę prancūzų kariai. Esą jie dirbo nepakeliamomis sąlygomis, tvirtino slenkančias kopas, daug nelaimingųjų išsękinti mirė. 2018 m. ant garsiosios Parnidžio kopos buvo atidengtas paminklas Kuršių nerijoje ne savo valia plušusiems prancūzams atminti. Atrodytų, karo belaisvių stovyklos egzistavimas Parnidžio pašonėje – neabejotinas faktas.  

Senosios Lietuvos valdovai M.Barvickio piešiniuose

XX a. pradžioje gyveno toks lenkų dailininkas, Mečislovas Barvickis. 1908 m. jis nutapė piešinių, kuriuose pavaizduoti Lietuvos kunigaikščiai. Taigi, prašome susipažinti. Šiuos atvirukus (?) radau delcampe.net aukcione. Tiesa, kunigaikščių vardai originaliuose piešiniuose parašyti lenkiška maniera, bet kažkokie geri žmonės surašė lietuviškai.  

Vasilisa Kožina. Mitas ar tikrovė?

1812 m., kai Rusija kariavo su Napoleonu, Sankt Peterburgo žurnale „Tėvynės sūnus“ atsirado pastabėlė apie tokią Smolensko gubernijoje gyvenančią kaimo seniūno žmoną, liaudies didvyrę Vasilisą Kožiną.

Krokuvos prakartėlių tradicija

Tradicija įrenginėti Kalėdų prakartėles siejama su viduramžiais. Teigiama, kad vienas pirmųjų tai daryti pradėjo iš Italijos kilęs šv. Pranciškus Asyžietis. Netrukus prie katalikiškos Europos bažnyčių bei vienuolynų Kristaus gimimo švenčių proga pradėtos statyti medinės prakartėlės su pagrindiniais herojais: Mergele Marija, Juozapu, Kūdikėlių Jėzumi lopšyje, trimis karaliais.

Apie žiemos demoną Krampusą

Vidurio Europos šalyse, ypač Alpių regione, nuo seno žinomas žiemos demono Krampuso vaizdinys. Jo vardas kildinamas iš senųjų vokiškų žodžių, reiškiančių „nagas“ arba „sudžiuvęs“. Kadaise Krampusas buvo populiarus ne tik Bavarijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, bet ir slavų kraštuose, – Čekijoje, Slovėnijoje.

Joulupukis ir Kalėdų ožys

Mažai kas žino, tačiau gerasis, Laplandijoje gyvenęs Kalėdų senis kadaise buvo ne toks jau teigiamas mitinis personažas. Vienas iš istorinių jo vardų – Joulupukis, kas, verčiant iš suomių kalbos, reiškia „Julio ožys“. 

Žiema, Kalėdos, Naujieji Metai

Nuo 2013 m. antroje gruodžio pusėje pradėdavome skelbti su Kalėdomis bei Naujaisiais metais susijusius įrašus. Tęsime šią tradiciją ir šiemet. Tačiau pradžioje norėtume priminti tuos teminius žiemos šventėms, papročiams bei įdomybėms skirtus įrašus, kurie jau buvo publikuoti. 

Lietuvos miestų herbų "išreliginimas"

Mes žinome, kad istoriniame Kauno miesto herbe puikuojasi tauras su kryžiumi tarp ragų, o Šiaulių miesto herbe galima pamatyti lokį, Apvaizdos akį ir jautį.

Sovietų laikais, maždaug nuo 7-ojo XX a. dešimtmečio pabaigos, atkurta istorinė heraldika vėl galėjo reprezentuoti miestus, tačiau ji buvo kiek pakoreguota.

Kroketas - Prancūzijos piemenų žaidimas

Kroketas – tai azartiškas sportas, kuris ugdo taktinius gebėjimus ir tobulina taiklumą. Veikiausiai jis buvo sugalvotas kaip būdas smagiai praleisti laiką su draugais, todėl greitai šis sportas išpopuliarėjo  aristokratų tarpe. Anglų damos ir džentelmenai su malonumu mušinėjo kamuoliukus specialiu plaktuku, nepraleisdami progos paflirtuoti.

"Sidro daina". Nežinoma žinomos melodijos istorija

Neabejoju, kad šią melodiją žino kiekvienas ar bent jau daugelis. Ją savo kūryboje panaudojo nemažai atlikėjų, įskaitant kadaise garsius „Scooter“. Metalo mėgėjai prisimins žymųjį Tomą Angelripperį (ex Sodom) ir jo „Was wollen wir trinken“. Galbūt būtent todėl, kai kas galvoja, kad šis motyvas – vokiškas. Bet jis nėra vokiškas ir netgi ne germanų tautų.

Šiek tiek apie lietuviškas krivūles

Šiek tiek lietuviškų krivūlių - senovinių kaimų vyresniųjų lazdų. XIX a. jos, ko gero, buvo tiesiog vietinės valdžios atributas, tačiau krivūlių kilmė neabejotinai siekia pagonybės laikus.

Apie nesantuokinių vaikų pavardes

Priešrevoliucinėje Rusijoje buvo susiklosčiusi įdomi nesantuokinių vaikų pavardžių tradicija. Dažniausiai taikyta tuomet, kai nesantuokinių palikuonių susilaukdavo kilmingi visuomenės atstovai.

Vengrų sukilimo akimirkos E.Lessingo nuotraukose

1956 m. spalio 23 d. Vengrijoje įsiplieskė prieš komunistų diktatūrą nukreiptas sukilimas. Jis prasidėjo nuo gana taikiai, tačiau ryžtingai nusiteikusių studentų demonstracijos, į kuriuos vengrų saugumo policija atidengė ugnį. Tai dar labiau supykdė tautą.

Žmogus iš Tolundo pelkių

Vadinamasis „Tolundo žmogus“ rastas 1950 m. Tolunde (netoli Silkeborgo miesto Danijoje). Mokslininkai mano, kad šis vyras galėjo gyventi IV a. pr. Kr. Mumijos kūnas aptiktas pelkėje kasant durpes. O pelkės yra ideali vieta savotiškos mumifikacijos procesams. Ten mažai deguonies, tad kūnas gali ilgai išlikti nesuirdamas.

Senųjų graikų ostrakonai

Senovės Graikija buvo maža valstybė, kuri susikūrė apie 2000 m. pr. Kr. Tačiau joje užgimė tokie mokslai, kaip filosofija, o tai leido atsirasti demokratijai. Viena senovės graikų demokratijos ypatybių buvo kasmetinis balsavimas dėl nepageidaujamų piliečių.

Iš girtuokliavimo Rusijoje istorijos

Prieš atsirandant degtinei, daugumos rusų kasdieninis gėrimas buvo silpnas alkoholinis gėrimas kvas – „skysta duona“, o turtingi didikai ir bojarinai gerdavo midų ir importuotą vyną. XIV a. labiausiai paplitusiu alkoholiniu gėrimu tapo alus, ir rusišku žodžiu pivo, iš pradžių reiškusiu „gėrimą“ apskritai, imtas vadinti konkrečiai alus. 

Moters dalia. Valstietės gyvenimas XIX a. Rusijoje

Ištekėti už „senio“ būnant šešiolikos metų, ar už „vaiko“ dvidešimties – vienodai blogai. Trys dienos vestuvėms atšvęsti, o po to iškart į darbą. Jokių motinystės atostogų, jei pastojai – gimdyk laukuose, o paskiau nešiokis mažyli su savimi, jeigu nėra kam palikti.

"Ledo žmogus" Ötzis

1991 metais du Vokiečių turistai, Helmut ir Erika Simon, rado seniausią Europoje, natūraliomis sąlygomis išlikusia mumiją. Kadangi šis radinys buvo rastas Ötztalio Alpėse, jį ir pavadino Ötzi (Otzis).

Paslaptingoji Senos upės mergina

„Senos mergina“, ko gero, yra viena žinomiausių moterų šiuolaikinėje istorijoje. Sena – upė Prancūzijoje, kuri dalija Paryžių į dvi dalis. Apie 1880 metus iš upės buvo ištrauktas moters kūnas.

"Facetta nera" - kolonijinis fašistų maršas

„Facetta nera“ (it. Juodas veidukas) - fašistinės Italijos laikų maršas, kuris buvo sukurtas Antrojo italų – etiopų karo metu. Tekste pasakojama apie jauną čiabuvę vergę. Tačiau ją išlaisvino juodmarškiniai ir atvežė į Romą, kur mergina tapo fašistų partijos nare. Paskutiniame stulpelyje užsimenama, kad jaunoji abisinė pamatys dučę Benito Mussolinį ir Italijos karalių Viktorą Emanuelį III. 

Sportas Bizantijoje. Vežimų lenktynės ir persiškas polas

Nuo IV a. iki 1453 m. gyvavo Rytų Romos imperija, dar vadinama Bizantija. Paprastų piliečių gyvenime karą keisdavo taika, kurios metu reikėjo daug dirbti. Tą laisvalaikį, kuris likdavo po sunkaus triūso, imperijos gyventojai stengėsi praleisti kuo maloniau. Jie švęsdavo, puotaudavo ir, kaip daugelis šiuolaikinių žmonių, mėgo aktyvią fizinę veiklą. 

Donut Dollies. Merginos kovos dvasiai pakelti

Karo Vietname metu prezidentas Kenedis paragino Jungtinių Valstijų merginas prisidėti prie laisvalaikio kariams rengimo. Į jo kvietimą atsiliepė ir į Pietryčių Aziją sutiko vykti virš šešių šimtų jaunų dailiosios lyties amerikiečių. Žinoma, ne kariauti, o savo pasirodymais ant scenos kelti karių ūpą.

1860 - 1870 m. Rusijos miestiečių tipai ir profesijos

Rusijos Imperija. Antroji XIX a. pusė. Atrodytų, tepraėjo pusantro šimto metų, bet koks tai keistas buvo pasaulis. Taigi, pateikiame 1860 – 1870 m. Rusijos miestiečių tipus pagal profesijas.  

Kai sportas ir mirtis žengia greta...

Sportas – tiek mėgėjiškas, tiek profesionalus – nėra toks jau nekaltas užsiėmimas. Vargu ar rastume pasaulyje sportininką, kuris niekada nepatyrė jokios su jo pomėgiu susijusios traumos. Išnirimai, sutrenkimai, kaulų lūžiai – tai dar niekis palyginus su įvairiais gyvybei pavojingais sužalojimais. Būta atvejų, kai sportininką iš varžybų išnešdavo negyvą.

Drama vandenyne: tyčinė žmogžudystė ar išgyvenimo sąlyga?

C.S.Harris savo knygoje „Kodėl dainuoja undinės“ (Why Mermaids sing) rašo: „Nerašytas jūrų įstatymas tarytum atšaukia kanibalizmo tabu baisios mirties akivaizdoje. Sudužus laivui pirmieji „kandidatai“ suvalgyti buvo tie, kas sirgo ir, tikėtina, mirtų anksčiau kitų, nors kartais buvo metami burtai. Nežinau atvejo, kad už kanibalizmą jūroje būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“.

Regioninė tradicija - kojūkai

Paprastai kai kalba pakrypsta apie kojūkus, įsivaizduojame cirko ar gatvės artistus. Tačiau pietvakarių Prancūzijos Landų regione dar XX a. pradžioje galima buvo sutikti žmones su kojūkais. Dažniausiai tai buvo savo bandas prižiūrintys piemenys.

Trumpasis landsknechtų kalavijas

„Katzbalgeris“ (vok. katze – katė, balgen – peštynės), arba landsknechtų kalavijas (vok. Landsknechtschwert), – trumpas plačiaašmenis ginklas. Bendras kalavijo ilgis paprastai svyravo nuo 70 iki 85 cm, svoris – nuo 1,5 iki 1,8 kg. Nors pasitaikydavo kiek ilgesnių ir sunkesnių variantų. Kabintas šis ginklas ant diržo.

Mirties šokis Pirmojo pasaulinio karo apkasuose

Mirties šokis (vok. totentanz, pranc. danse macabre) – tai toks viduramžiais užgimęs meninis žanras, netgi atskira filosofija, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka pas žmogų atėjusiai Mirčiai. Mirties šokio pavyzdžių gausu senajame Europos mene, bet kartais žmonių sąmonėje senieji vaizdiniai iškildavo ir kur kas vėlesniais laikais.

Maršalo Hindenburgo "padavadyjimas" prostitutėms

Čia tiesiog įkelsiu vieną įdomų dokumentą. 1915 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenės vyriausiojo Rytų fronto vado, generolo feldmaršalo Paulo von Hindenburgo įsakymą („padavadyjimą“) prostitucija užsiimančioms moterims. Lietuvių kalba, nors ir ne visai tokia, kokią esame pratę girdėti. 

Samdomas žudikas Lioša Kareivis

1967 m. Maskvoje gimusio Aleksejaus Šerstobitovo sąskaitoje dvylika įrodytų žmogžudysčių bei pasikėsinimų. Jis buvo vienas garsiausių samdomų Jelcino epochos Rusijos žudikų, gavęs Liošos Kareivio pravardę. Dabar A. Šerstobitovas atlieka 23 metų laisvės atėmimo bausmę. Kalėjime jis pradėjo rašyti knygas apie XX a. pabaigos Rusijos kriminalinio pasaulio gyvenimą.

Nuo bausmės formos iki nusikaltėlio ženklo

Pats seniausias japoniškas šaltinis, liudijantis tatuiravimą kaip bausmės formą, - „Nihon šioki“. Iš pradžių tokia bausmė nebuvo apibrėžta įstatymuose, tačiau maždaug nuo VI a. įteisinta oficialiai. Prievartinis nusikaltėlių tatuiravimas pamažu pakeitė ausų ir nosies nupjovimą.

Ką gali kulkosvaidžiai...

1820 m. egiptiečiai nukariavo Sudaną, tačiau pačiame Egipte nuolat augo britų įtaka. 1881 m. pranašu pasiskelbęs religinis Sudano lyderis Muhammadas Ahmadas pakėlė liaudį prieš egiptiečius, kurie kreipėsi pagalbos į Didžiąją Britaniją.

Kokteilis su žmogaus kojos pirštu

Šiauriniame Kanados miestelyje Dowsone (Jukono teritorija) yra baras „Sourtoe Cocktail Club“ („Kartaus piršto klubas“), kuriame galima paragauti firminio gėrimo – Sourtoe kokteilio. Šis gėrimas ypatingas tuo, kad jame plaukioja žmogaus kojos pirštas.

X a. Gosforto kryžius

Šiaurės vakarų Anglijoje esančioje Kambrijos grafystėje yra Gosforto (Gosforth) gyvenvietė su joje stūksančia parapijine Šv. Marijos bažnyčia. O bažnyčios šventorius garsėja anglosaksų ir skandinavų laikus menančiu Gosforto kryžiumi. Tad šiandien apie jį.

Karalienė Izabelė I-oji ir šachmatų karalienė

Kastilijos karalienė Izabelė I buvo nepaprasta moteris. Ji laimėjo kovą dėl Kastilijos paveldo, užbaigė Rekonkistą ir, įkeitusi savo brangenybes, finansavo Kolumbo ekspediciją. Tačiau yra ir mažiau žinomų įdomybių. Ispanijoje Izabelės I-osios vardas siejamas su karalienės figūra šachmatuose.

"Prūsijos šeimininkų" moneta

Ši Prūsijoje įsikūrusio kryžiuočių ordino moneta cirkuliavo apyvartoje nuo 1380 iki 1525 metų. Ji buvo apie 2 cm skersmens, nukaldinta iš sidabro ir vadinta šilingu.

Nukirpti nagai ir Pasaulio pabaiga

Skandinavijoje ilgus amžius egzistavo paprotys būtinai sudeginti nukirptus mirusiojo žmogaus nagus. Kam? Ogi tam, kad atitolinti Pasaulio pabaigą ir išvengti Mirusiųjų laivo pasirodymo.

1939 m. Sesers apraudojimas

1939 m. rugsėjo 13 d., Varšuvos apylinkės. Nuotraukose įamžinta savo vyresniąją seserį apraudanti dešimtmetė lenkaitė Kazimira Mika. Kaip viskas įvyko? Prisimena prancūzų fotografas Žiuljenas Brajanas.

Močiutė...iš Stebuklų šalies

Atrodytų, šioje nuotraukoje įamžinta nieko neišsiskirianti Anglijos močiutė. Jai 80 metų. Du jos sūnūs žuvo Pirmajame pasauliniame kare ir palaidoti Prancūzijoje, toli nuo gimtųjų namų. Šios moters vyras taip pat miręs, o gyventi jai pačiai liko vos keli metai. Lyg ir nieko įdomaus šioje istorijoje, bet...

XVI a. mados Francois Deserpso akimis

1562 m. Francois Deserpsas išleido knygą, kurioje pavaizduoti daugelio Europos, Azijos, Afrikos tautų kostiumai. Knyga buvo dedikuota devynmečiam berniukui - būsimajam Prancūzijos karaliui Henrikui IV Burbonui ir turėjo jį supažindinti su pasauliu. 

Apie "islamofobiją" XVII a. Vilniuje

Aptikau įdomių faktų 1937 metais išleistoje totorių kilmės lenkų istoriko Leono Kryczynskio monografijoje „Vilniaus mečetės istorija“ (Historia meczetu w Wilnie). Pilnas autoriaus vardas Leon Najman-Mirza Kryczyński. Jis rašo, kad 1600 m., Vilniaus vyskupui tapus Benediktui Vainai (Wojna) labai išaugo katalikų nepakantumas kitatikiams, įskaitant nuo seno Lietuvoje gyvenančius musulmonus totorius.

Tulpių karštligė

1636 - 1637 m. Olandijoje siautėjo „tulpių karštligė“. Tulpių svogūnėlių paklausa buvo didžiulė, o kaina - milžiniška. Tai buvo pirmas istorijoje suplanuotos krizės pavyzdys.

Kovinė laidynė

Tikriausiai vaikystėje daug kas iš mūsų bandė šaudyti laidynėmis (vadinamosiomis „ragatkėmis“), tačiau, pasirodo, buvo ir kovinis jų variantas. Veikimo principas lygiai ras pats, tik karių sumeistrautos laidynės buvo kur kas didesnės.

Apie žymųjį užrašą Hollywood

Iš pradžių žymiosios raidės Hollywood (ankstyvasis variantas - Hollywoodland) niekaip nesisiejo su kinu. Jas 1923 m., kaip naujo gyvenamojo kvartalo reklamą, pastatė statybų įmonė „Woodruf and Shoults“. Raidės buvo medinės,15 m aukščio ir 9 m pločio kiekviena. Tais pačiais metais prie jų pritaisyta daugybė naktį šviečiančių lempučių.

Varnų gaudytojai Kuršių nerijoje

Pasirodo, varnas galima valgyti, ką sėkmingai darė istorinės Rytų Prūsijos gyventojai. Ypač ilgai ši tradicija laikėsi Kuršių nerijoje.